Organizacijos, teikiančios teisinę pagalbą autoriams Lietuvoje

Autorių teisės – tai turtinės autoriaus teisės ir asmeninės neturtinės autoriaus teisės į jo sukurtą kūrinį. Autorių teisių apsaugą Lietuvoje reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas (“Valstybės žinios”, 1999‐05‐18, Nr. 50‐1598, 2003‐03‐21 d., Nr. 28‐1125, 2006‐10‐31 Nr. 116‐855) ir Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (“Valstybės žinios”, 1995-05‐16 d., Nr. 40). Autorių teisių objektais pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą yra laikomi originalūs literatūros, mokslo ir meno kūriniai, kurie yra kokia nors objektyvia forma išreikštas kūrybinės veiklos rezultatas. Įstatymas išskiria kelias grupes objektų, kuriems autorių teisių apsauga netaikoma. Šiems objektams priskiriami: idėjos, teisės aktai, oficialūs dokumentai ir valstybės simboliai, folkloro kūriniai ir kt. Autorių teisių subjektais laikomi autoriai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines turtines autorių teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjai).

Autorių teisių objektų apsauga atsiranda nuo kūrinio sukūrimo ir išreiškimo objektyvia forma momento. Sunkumai, bandant įrodyti kūrinio sukūrimo faktą, išsprendžiami kūrinį publikavus kokiame nors leidinyje. Kitais atvejais įrodymais gali būti autorinės sutartys, nuotraukos, vaizdo įrašai ir pan.

Gretutinės teisės – tai atlikėjų, fonogramų gamintojų, transliuojančiųjų organizacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) pirmojo įrašo gamintojų teisės, užtikrinančios jų finansinių ir moralinių (atlikėjams) interesų apsaugą. Gretutinės turtinės (ekonominio pobūdžio) teisės – tai išimtinės teisės leisti ar uždrausti atlikimų, fonogramų, transliacijų, audiovizualinių kūrinių (filmų) įrašų panaudojimą ir teisė gauti atlyginimą, kai minėti objektai naudojami. Gretutinių teisių objektais laikomi tiek tiesioginis (gyvas) atlikimas, tiek į garso ar audiovizualinę laikmeną įrašytas kūrinio atlikimas, fonograma, audiovizualinio kūrinio pirmasis įrašas, transliuojančios organizacijos radijo ir televizijos transliacija. Gretutinių teisių subjektai yra atlikėjai, fonogramų gamintojai, transliuojančiosios organizacijos, audiovizualinių kūrinių (filmo) pirmųjų įrašų gamintojai, kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, Įstatymo nustatytais atvejais turintys išimtines gretutines teises, taip pat fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems perėjo išimtinės gretutinės teisės (gretutinių teisių perėmėjai).

Autorių teisių ir gretutinių teisių pažeidimu laikomi šie veiksmai:

 

kūrinio ar gretutinių teisių objekto panaudojimas (įskaitant išleidimą, atgaminimą, viešą atlikimą, transliavimą bei retransliavimą ar viešą paskelbimą), importavimas ir platinimas be autoriaus ar gretutinių teisių subjekto licencijos (nesudarius sutarties arba pažeidžiant jos sąlygas);

kūrinių ir gretutinių teisių objektų neteisėtų kopijų importavimas, eksportavimas, platinimas, gabenimas ar laikymas komerciniais tikslais;

ar autorinėse sutartyse nustatyto autorinio atlyginimo nesumokėjimas;

bet kokių techninių apsaugos priemonių, kurias autorių teisių ar gretutinių teisių subjektai naudoja šiame įstatyme numatytoms savo teisėms įgyvendinti arba apsaugoti, pašalinimas, taip pat paslaugų tai padaryti siūlymas bei atitinkamų prietaisų, leidžiančių pašalinti tokias technines apsaugos priemones, gaminimas, importavimas, gabenimas, laikymas, turint tikslą platinti, ir platinimas;

informacijos apie autorių teisių ar gretutinių teisių valdymą panaikinimas arba pakeitimas be autorių ar gretutinių teisių subjektų leidimo, taip pat kūrinių, atlikimų įrašų, fonogramų ar jų kopijų platinimas, importavimas, transliavimas, viešas paskelbimas ar padarymas viešai prieinamais be leidimo panaikinus arba pakeitus informaciją apie teisių valdymą;

autoriaus ar atlikėjo asmeninių neturtinių teisių pažeidimas;

kitų Autorių teisių įstatymo nuostatų pažeidimas.

Autorių teisės ginamos Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta tvarka.

Lietuvoje autorių teises gina 1990 m. Lietuvos kūrybinių sąjungų ir autorių įkurta autorių teisių kolektyvinio administravimo asociacija LATGA. Ši nevalstybinė organizacija turi juridinio asmens statusą ir savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu, taip pat kitais teisės aktais bei asociacijos įstatais.

Nuo 1992 metų LATGA priklauso Tarptautinei autorių ir kompozitorių bendrijų konfederacijai (CISAC) ir yra tikroji jos narė. Narystė šioje organizacijoje suteikė LATGA‘i teisę pasirašyti abipusio atstovavimo sutartis su užsienio autorių teisių apsaugos bendrijomis ir atstovauti jų autorių interesams Lietuvoje.

LATGA, laikydamasi savo įstatų ir su autoriais sudarytų sutarčių, bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatomis, vykdo šias funkcijas:

● suteikia naudotojams neišimtines licencijas panaudoti autorių kūrinius;

● renka ir išieško autorinį atlyginimą už kūrinių panaudojimą pagal neišimtines licencijas;

● paskirsto ir išmoka surinktą autorinį atlyginimą autoriams arba juos atstovaujantiems subjektams;

● teisės aktų nustatyta tvarka be atskiro įgaliojimo gina jos atstovaujamų autorių subjektų teises teisme ir kitose institucijose;

● teikia konsultacijas autoriams autorių teisių apsaugos bei autorių kūrinių panaudojimo įvairiose srityse klausimais.

Atlikėjų ir fonogramų gamintojų teisėms kolektyviai administruoti 1999 m. atlikėjų ir fonogramų gamintojų iniciatyva įsteigta Lietuvos gretutinių teisių asociacija AGATA – ne pelno siekianti organizacija, vienijanti atlikėjus (muzikantus, aktorius) bei muzikos leidėjus ir besirūpinanti jų teisių įgyvendinimu Lietuvoje. AGATA informaciniame centre atlikėjams, aktoriams bei muzikos leidėjams teikiamos kvalifikuotos teisinės konsultacijos, pagalba mokesčių, narystės ir kitais klausimais.

2008 m. Lietuvos audiovizualinių kūrinių autoriai ir jų teisių perėmėjai – prodiuseriai, režisieriai, scenarijų autoriai, dailininkai, operatoriai, taip pat aktoriai įsteigė Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociaciją AVAKA, kurios tikslas yra įgyvendinti teises į audiovizualinius kūrinius tose srityse, kuriose audiovizualinių kūrinių teisių turėtojai iki šiol nebuvo atstovaujami. Kol kas realios kolektyvinio teisių administravimo veiklos AVAKA nevykdo, tačiau teigia ypač daug dėmesio skirsiantys lietuvių autorių sukurtiems serialams bei televizijos laidoms ir sieks teisių turėtojams surinkti bei paskirstyti tinkamą atlyginimą šių kūrinių panaudojimą. atstovaus Lietuvos audiovizualinių kūrinių autorius bei gamintojus tarptautinių nevyriausybinių organizacijų renginiuose, kuriuose nagrinėjamos audiovizualinių kūrinių autorių teisių gynimo problemos bei klausimai, konferencijose ir pasitarimuose.

Kultūros ministerijos funkcijos autorių teisių ir gretutinių teisių srityje:

Pagal Įstatymo 71 straipsnį Kultūros ministerija, įgyvendinanti valstybės politiką autorių teisių ir gretutinių teisių srityje ir koordinuojanti šių teisių apsaugą pagal savo kompetenciją, a
tlieka šias funkcijas:

● apibendrina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia siūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo bei galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;

● rengia Vyriausybei teikiamų autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;

● įgyvendina tarptautinių daugiašalių autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos konvencijų bei sutarčių nuostatas;

● atstovauja Vyriausybei Pasaulinėje intelektinės nuosavybės organizacijoje;

● atlieka autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų priežiūrą;
kolektyvinio teisių administravimo asociacijų ir (ar) kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu tarpininkauja derybose dėl sutarčių sudarymo;

● šio Įstatymo nustatytais atvejais saugo autorių ir atlikėjų asmenines neturtines teises;

● teikia teisines konsultacijas bei metodinę pagalbą kolektyvinio administravimo ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijoms, teisėsaugos institucijoms, užtikrinančioms autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą bei gynimą;

● sistemina autorių teises ir gretutines teises reglamentuojančius teisės aktus;

● organizuoja seminarus, konferencijas, praktikumus autorių teisių įgyvendinimo ir gynimo klausimais;

● palaiko ryšius ir bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, veikiančiomis intelektinės nuosavybės teisių srityje.

D

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *