Panevėžyje jau aštuntą kartą buvo įteikta Kazimiero Barėno literatūrinė premija

 Virginijaus Benašo nuotrauka

Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje jau aštuntą kartą buvo įteikta Kazimiero Barėno literatūrinė premija. 2016-ųjų metų laureate tapo rašytoja, vertėja Kazimiera Kazijevaitė-Astratovienė, kurios knyga „Septynios kartos“, vertintojų nuomone, iš kitų pretendentų išsiskyrė menine prasme, begaliniu teksto vitališkumu, užbūrė gaivališka veikėjų prigimtimi ir dramatizmu.

K. Barėno literatūrinės premijos komiteto pirmininkė Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė gausiai susirinkusiems į premijos teikimo iškilmes pristatė kraštiečio, lietuvių išeivijos veikėjo, originalaus talento rašytojo, savo darbais daug nuveikusio tautos labui Kazimiero Barėno asmenybę. 2007 metais biblioteka, paskatinta rašytojo žmonos Marijos Barėnienės, įsteigė literatūrinę Kazimiero Barėno premiją, kuri skiriama kasmet už per pastaruosius dvejus kalendorinius metus išleistą geriausią jauno autoriaus prozos knygą. K. Barėnas visą gyvenimą rūpinosi, kaip paskatinti Lietuvos jaunuolius kilniems darbams, kūrybai. Lėšos premijai – Barėnų šeimos santaupos, rašytojo gautos nominacijos ir premijos. Simboliška, kad ši premija teikiama sausio 12 dieną per K. Barėno gimtadienį.

2016 m. Kazimiero Barėno premijai buvo pasiūlyti 4 autoriai: Unė Kaunaitė už romaną „Žmonės iš Alkapės“ (Vilnius: Žara, 2015); Greta Lietuvninkaitė už romaną „Slėpynės: kaip užmerktomis akimis žaidžiame gyvenimą“ (Vilnius: Alma littera, 2016); Kazimiera Kazijevaitė už apysaką „Septynios kartos“ (Vilnius: Gelmės, 2016) ir Mindaugas Jonas Urbonas už novelių rinkinį „Dvasių urna“ (Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2016).

Laureatą rinko K. Barėno literatūrinės premijos komiteto pirmininkė Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos direktorė Rima Maselytė, komiteto nariai: poetas, vertėjas, literatūros kritikas, publicistas Marius Burokas, literatūrologas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslinės bibliotekos rankraštyno vedėjas Virginijus Gasiliūnas, prozininkė, publicistė, poetė, Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoja Birutė Jonuškaitė, poetė, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos kultūros renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė.

Komiteto pirmininkė R. Maselytė paskelbė K. Barėno premijos laureatę K. Kazijevaitę-Astratovienę ir įteikė jai grafiko Ramūno Vereckio sukurtą premijos diplomą. Pirmininkės teigimu, „Septynios kartos“ – išskirtinė prozos knyga, trykštanti gyvenimo džiaugsmu.

„Ši knyga įtraukia kaip koks verdantis verpetas ir nepaleidžia iki paskutinės istorijos: stulbinanti Kazimieros Kazijevaitės vaizduotė sukuria pasaulį, kuriame jos keistieji personažai siuvėjai, nuolatos alsuodami pašėlusiu laisvės troškimu, begaliniu noru pasirinkti gyvenimo kelią, nepaisant šeimos ir visuomenės lūkesčių, iš tikrųjų grumiasi su savo vidiniais demonais, bando nuo jų pabėgti, bet ar tai pavyksta? Ar įmanoma nuo savęs pabėgti? Kuri kaltė yra didesnė: būti nuodėminga visuomenės akyse, ar jaustis, kad esi išdavęs (išdavusi) pats (pati) save? Nusikaltęs pats sau?“, –tokias įžvalgas išsakė rašytoja Birutė Jonuškaitė laureatei skirtoje laudacijoje.

Pasak B. Jonuškaitės, knyga turi nepaprastai stiprų, pozityvų nesutramdomos gyvybės užkratą, joje veikiantys personažai – it pro asfalto luitus sugebantys prasiveržti ir gyvastį, o ne mirtį trokštantys nešti daigai. Dar viena įžvalga  – „tai, apie ką rašo Kazimiera, būdinga bet kurio laikmečio mąstančiam, mylinčiam, kenčiančiam, šeimos šilumos, jaukaus saugumo gyvenime ieškančiam žmogui. Taigi „Septynios kartos“ man buvo maloni staigmena ir todėl, kad ir šiais laikais sakmiška istorija gali skambėti aktualiai ir paveikiai“.

Kazimiera Kazijevaitė gimė 1981-10- 23 Vilniuje. 2004 m. Vilniaus universitete baigė Lietuvių filologijos bakalauro studijas. Taip pat baigė VU žurnalistikos instituto ir Lietuvos žurnalistikos centro rengtas Profesines žurnalistikos studijas. 2004-2005 m. dirbo leidykloje „Tyto alba“ redaktore-koordinatore. 2005-2013 m. – viešojoje įstaigoje „Vilniaus turizmo informacijos centras“ projektų vadove. Nuo 2013 m.– laisvai samdoma vertėja, koordinuoja LLVS projektus. Nuo 2012 m. atstovauja LLVS Baltijos rašytojų taryboje (BWC) Visbyje, Švedijoje. 2015 m. tapo BWC pirmininke. Nuo 2014 m. – LLVS valdybos narė. Pirmoji jos vertimo publikacija pasirodė 2006 m.

Premijos laureatė sakė, kad ją iki ašarų sujaudino K. Barėno premijos intencija padėti jauniems autoriams, tačiau jos džiugesį dėl laimėtos premijos gerokai aptemdė paskelbtas įstatymas dėl mokesčių padidinimo kūrėjams.

Iškilmėms Kazimiera buvo parengusi ilgą padėkos kalbą, tačiau vėliau nusprendė kalbėti spontaniškai. „Septynias kartas“ rašiusi 7 metus, ji sakė jau galinti atverti knygos istorijų paslaptis ir prisipažinti, kad įkvėpimo sėmėsi iš giminės praeities. Rašytoją labiau domino ne charakterių bruožai, o likimo vingiai ir tai, kas būtų nutikę, jeigu… Pasak jos, ta nuostata „kas būtų, jeigu…“ visada duoda peno jos vaizduotei. Rašytojos senelių jokiu būdu negalima pavadinti prototipais, tačiau kai kurie jiems nutikę įvykiai davė impulsą išrutulioti originalias istorijas.

Tą patvirtino ir laureatės mama, žymi vertėja  Irena Aleksaitė, kuri knygą matė nuo pat jos kūrimo pradžios ir stebėjo, kaip ji kinta, kaip transformuojasi istorijos ir jų personažai.

Premijos iškilmėse K. Kazijevaitės-Astratovienės poeziją ir ištraukas iš knygos „Septynios kartos“ skaitė Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktorė Eglė Valadkevičiūtė, skaitytojus meistriškai įvesdama į laureatės kūrybos pasaulį. Renginiui spalvų suteikė pianistė Emilija Fijalkauskaitė

Tradiciškai po premijos teikimo iškilmių svečiai eina į Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Kraštotyros skaityklą, kurioje  veikia Kazimiero Barėno dovanota asmeninė biblioteka. Per visą savo gyvenimą išeivijoje rašytojas sukaupė turtingą biblioteką – virš 3000-ių egzempliorių spaudinių. Tai Didžiojoje Britanijoje, JAV, Vokietijoje, Australijoje, Lietuvoje bei kitose šalyse išleistos knygos ir periodiniai leidiniai. Rašytojo biblioteka yra labai  įvairi savo tematika, kas rodo platų jos savininko akiratį. Apie 300 knygų šioje bibliotekoje – su knygų autorių, redaktorių, vertėjų, sudarytojų autografais ir dedikacijomis.

„Saugome ir vieną didžiausių savo fonduose Kazimiero Barėno asmeninį archyvą, kuriame vien laiškų, Kazimierui ir Marijai Barėnams bei jų pačių rašytų 1941-2011 m., yra virš 7000, adresatų skaičius viršija 800. Atrodo, kad čia susitinka ir bendrauja viso pasaulio lietuvių kultūros elitas, – pristatė saugomus dokumentus Retų knygų ir rankraščių skyriaus vedėja Audronė Palionienė.

2016-ųjų laureatės K. Kazijevaitės-Astratovienės knyga „Septynios kartos“ papildė laureatų kūrinių lentyną, esančią K. Barėno bibliotekoje.

 Pirmoji 2008-ųjų metų premijos laureatė – prozininkė Laura Sintija-Černiauskaitė už romaną „Benedikto slenksčiai“, 2009-ųjų laureatas Andrius Jakučiūnas už romaną „Tėvynė“, 2010-ųjų laureatė Ieva Toleikytė už apsakymų knygą „Garstyčių namas“, 2011-ųjų laureatė Aleksandra Fomina už romaną „Mes vakar buvom saloje“ ir 2012-ųjų – Jurga Tumasonytė už trumposios prozos knygą „Dirbtinė muselė
“. 2013 m. premija nebuvo teikiama. 2014-ųjų laureatas Tomas Vaiseta už apsakymų knygą „Paukščių miegas“, 2015-ųjų laureatas Mykolas Sauka už apsakymų knygą „Grubiai“.

Virginija Januševičienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *