Poezijos pavasaris 2002

 Poezijos pavasario almanachas 2002

Sudarytojai – Liudvikas Jakimavičius, Eugenijus Ališanka, Sigitas Geda
Dailininkas – Linas Spurga
Vilnius: Vaga, 2002

 

2002 m. Poezijos pavasario laureatas

Kazys Bradūnas

 už eilėraščių dvitomį “Sutelktinė”

Kazys Bradūnas. Foto Ričardas Šileika
Ričardo Šileikos nuotrauka

 

Almanache pristatomi autoriai

Skaityti daugiau

Alfonsas Andriuškevičius, Alis Balbierius, Boris Biletić, Andrij Bondar, Petr Borkovec, Bernardas Brazdžionis, Juta Čeičytė, Rasa Čergelienė, Henrikas Algis Čigriejus, Jolanta Dambrauskaitė, Romas Daugirdas, Sigitas Geda, Arvydas Genys, Liudvikas Giedraitis, Dainius Gintalas, Seamus Heaney, Markus Jääskeläinen, Edmundas Janušaitis, Benediktas Januševičius, Julija Jekentaitė, Stasys Jonauskas, Eglė Juodvalkė, Giedrė Kazlauskaitė, Robertas Keturakis, Gerður Kristný, Stasė Lygutaitė, Niels Lyngsø, Juozas Mečkauskas-Meškėla, Oskaras Vladislovas Milašius, Daiva Molytė, Gytis Norvilas, Julija Nova, Alfas Pakėnas, Diana Paklonskaitė, Petras Panavas, Pascale Petit, Kornelijus Platelis, Darius Pocevičius, Aldona Elena Puišytė, Alicja Rybałko, Jānis Rokpelnis, Vytautas Rudokas, Jolanta Sereikaitė, Stasys Stacevičius, Vincas Stonis, Jonas Strielkūnas, Vytautas Stulpinas, Tomaž Šalamun, Lidija Šimkutė, Darius Šimonis, Jonas Šlekys, Aldona Veščiūnaitė, Bohdan Zadura, Dovilė Zelčiūtė, Jonas Zdanys, Paulina Žemgulytė
Vertėjai: Jurgita Marija Abraitytė, Eugenijus Ališanka, Aigustė Vykantė Bartkutė, Vladas Braziūnas, Rasa Gražulytė, Laima Masytė, Nadija Neporožnia, Kornelijus Platelis, Antanas Vaičiulaitis, Regina Venckutė, Jurgita Žiliukaitė

 

 Poezijos pavasario programa

 

Poezijos pavasario svečiai

Seamus Heaney (Airija)

Seamus Heaney gimė 1939 m. Šiaurės Airijos Derrio apskrityje, tėvų ūkyje, vadinamame Mossbawnu, baigė Anachorisho pagrindinę mokyklą, katalikišką gimnazijinę Derrio Šv. Kolumbo kolegiją; Belfasto Karalienės universitetą, kur studijavo anglų kalbą bei literatūrą, su aukščiausiu įvertinimu baigė 1961. Podiplomines studijas tęsė Belfasto aukštojoje pedagoginėje mokykloje. 1962 metais debiutavo spaudoje. 1964, paskelbęs tris eilėraščius laikraštyje „New Statesman”, gavo leidyklos „Faber and Faber” pasiūlymą išleisti pirmąjį eilėraščių rinkinį. Taip 1966 metais pasirodė jo pirmoji knyga „Death of a Naturalist” („Gamtininko mirtis”), susilaukusi puikių recenzijų ir trijų literatūrinių premijų. Tas pats Karalienės universitetas suteikė jam anglų literatūros dėstytojo vietą. Taip prasidėjo jo stulbinanti literatūrinė karjera. Po to pasirodė eilėraščių rinkiniai „Door into Dark” (1969), „WinteringOut” (1972), „Stations” (1975), „North” (1975), „Field Work” (1979), „Sweeney Astray” (1983), „Station Island” (1984), „The Haw Lantern” (1987), „Seeing Things” (1991). Poetas daug keliavo, studijavo, dėstė Berklyje, Harvarde, Kembridže, Oksforde, rašė apie poeziją, sudarinėjo antologijas. 1995 metais jam suteikta Nobelio premija.

Eilėraščius vertė Kornelijus Platelis

Pascale Petit (Jungtinė Karalystė)

Pascale Petit – jauna poetė, šiuo metu gyvenanti Londone. Augusi Prancūzijoje ir Velse, studijavusi skulptūrą Karališkajame menų koledže, pastaruoju metu ji dirba redaktore žurnale Poetry London. Jos kūryba, ypač naujausia poezijos knyga “Žvėryno tėvas” (The Zoo Father), iš kurios ir versti čia pateikiami eilėraščiai, susilaukė itin palankaus kritikų dėmesio. Jos kūrybinė vaizduotė skverbiasi į skausmingą asmeninę praeitį, narplioja santykius su tėvu ir motina, tačiau išvengia tiesmuko psichologizavimo, savo patirtį transformuoja į išties įspūdingus meno vaizdus. Anot vieno britų kritiko, “Pascale Petit yra viena iš penkių ar šešių geriausių šių dienų Didžiosios Britanijos poetų”.

Eilėraščius vertė Eugenijus Ališanka

Gerđur Kristny (Islandija)

Gerđur Kristny (1970) – poetė, rašytoja, žurnalistė ir redaktorė. Yra parašiusi ir išleidusi du eilėraščių rinkinius – “Ledinė naujiena” (1994) ir “Slapta trobelė” (2000), romaną “Vaivorykštė paštu” (1996) bei apsakymų rinkinį “Užnuodytas obuolys” (1998). Poetės kūryba pelnė kritikų palankumą, o eilėraščių rinkinys “Slapta trobelė” pretendavo į islandų dienraščio “DV” kultūros premiją. Gerđur Kristny eilėraščiai buvo išversti ir spausdinami Vokietijos, Škotijos bei Švedijos žurnaluose bei almanachuose.

Eilėraščiai versti iš rinkinių “Ledinė naujiena” ir “Slapta trobelė”.

Eilėraščius vertė Jurgita Marija Abraitytė

Tomaž Šalamun (Slovėnija)

Tomažas Šalamunas (g. 1941) – šiuolaikinis slovėnų poetas, bene labiausiai verčiamas į įvairias pasaulio kalbas. Vien tik Slovėnijoje jis išleido apie 26 poezijos rinkinius, kurie smarkiai paveikė naująją slovėnų poeziją. 1999 m. Šalamunas buvo apdovanotas valstybine premija (Prešernova nagrada). 2000-aisiais metais jo nedidelę poezijos knygelę “Eilėraščiai” išleido “Vario burnos” (vertė Neringa Abrutytė)

Eilėraščius vertė Laima Masytė

Markus Jääskeläinen (Suomija)

Markus Jääskeläinenas (g. 1969) – suomių poetas, žurnalistas ir kritikas, gyvena ir dirba Turku mieste. 1994-1996 m. leido poezijos žurnalą Tuli & Savu, yra poetų asociacijos Nihil Interit įkūrėjas ir pirmnininkas. Vienas ryškesnių jaunosios suomių poezijos atstovų, projekto “Literatūros ekspresas Europa 2000” dalyvis.

Eilėraščius vertė Regina Venckutė

Bohdan Zadura (Lenkija)

Bohdanas Zadura (g. 1945) – lenkų poetas, prozininkas, literatūros kritikas, vertėjas, išleidęs virš dešimties knygų. Kritikų laikomas vienu reikšmingiausių savo kartos poetų, prisidėjusių prie naujos lenkų poetinės kalbos kūrimo. Jo poezija peržengia kalbos ribas, tampa, vieno kritiko žodžiais, „pliuralistinė ir interaktyvi”, neprarasdama ryšio su tradicija; ji kiekviename žingsnyje provokuoja kičą, tačiau jam nepasiduoda. B. Zadura yra tapęs mokytoju didelei daliai jaunesnių poetų. Čia pateikiami eilėraščiai iš 2000 metais išleistos knygos „Kosulys liepos mėnesį”.

Eilėraščius vertė Eugenijus Ališanka

Boris Biletić (Kroatija)

Borisas Biletićius gimė 1957 m. Kroatijoje, Istros pusiasaly – Adrijos pajūrio mieste Puloje. Baigė Zagrebo universiteto Filosofijos fakultetą. Rovi
nio miesto bibliotekos direktorius, taip pat Puloje leidžiamo žurnalo „Nova Istra” redaktorius. Šio žurnalo 2002 m. vasaros numeriui ruošiama šiuolaikinės lietuvių literatūros, kultūrologijos, meno publikacija (Mirjanos Bračko vertimai į kroatų kalbą).
B. Biletićius išleido keletą poezijos kritikos knygų. Jo eilėraščių išversta į 15 užsienio kalbų, t. p. ir į lietuvių (Metai, 1999, Nr. 4, vertė N. Neporožnia). B. Biletićiaus eilėraščių išspausdinta įvairiose kroatų poezijos antologijose, už poeziją jis apdovanotas Kroatijos respublikinėmis ir Kroatų literatų draugijos premijomis. Kroatų literatų draugijos ir PEN centro narys.

Eilėraščius vertė Nadija Neporožnia

Niels Lyngsø (Danija)

Nielsas Lyngsø – poetas, enciklopedistas, redaktorius, poezijos apžvalgininkas – gimė 1968 m. Studijavo fonetiką; Kopenhagos universitete baigė filologijos studijas, gavo daktaro laipsnį. Pirmasis poezijos rinkinys –„Kaukės ir mašinos” (1992 m.). Arhuso universiteto aukso medalis už disertaciją apie Michelio Serreso filosofiją; Michaelio Strunges prizas. Vienas Briondsumo enciklopedijos redaktorių. Leido žurnalą apie fonetiką. Darbuojasi „Politikens” laikraščio literatūros skiltyje.

Eilėraščius vertė Rasa Gražulytė ir Jurgita Žiliukaitė

Petr Borkovec (Čekija)

Petras Borkovecas gimė 1970 m, Louniovicėse prie Blatniko. Studijavo Prahos Karolio universiteto Filosofijos fakultete, bet studijų nebaigė. 1992 m, tapo krikščionybės ir kultūrologijos žurnalo „Souvislosti” redaktoriumi, nuo 1996 m. dirba leidykloje „Lidove noviny”, yra vienas laikraščio „Obratnik” redaktorių. Vertėjas iš rusų kalbos.
Jau pirmajame eilėraščių rinkinyje „Išsiskleidimas į tylą” (1990 m.) galima apibrėžti pagrindinį P. Borkoveco motyvą — tai gamta, paprasti pirmapradžiai elementai. Sąsajų su tautiškumu, su krikščionybės tradicija, rasime ir kitame – „Atsiskyrėlio būstas, pranašysčių vieta, lėlių parduotuvė” (1991 m.). Trečiame rinkinyje „Galerija” (1994 m.), už kurį jam skirta Jiržio Orteno premija, P. Borkovecas lieka krikščioniškas – eilėraščiai panašūs į maldas, litanijas, užkalbėjimus. Autorius stengiasi išsilaisvinti iš kalbinės stilizacijos ir koncentruoja mintį į eilėraščio įvykį. Ketvirtajame rinkinyje „Tarp lango, stalo ir patalų” (1996 m.) išlieka įspūdis, tarsi poetas stebėtų pasaulį pro bažnyčios langą – eilėraščiai skaidrūs ir trapūs. Pripažinimo vertas ir paskutinis rinkinys – „Lauko darbai” (1998 m.), kuriame metų ciklas, pradedant ir baigiant rudeniu, įjungiamas į uždarą ratą, atkartojantį gyvenimo raidą.

Eilėraščius vertė Aigustė Vykantė Bartkutė

Andrij Bondar (Ukraina)

Ukrainiečių poetas Andrijus Bondaras (g. 1974) įdėmiems skaitytojams jau turetų būti gan pažįstamas iš mūsų kultūrinės periodikos, taip pat – iš pernai metų Poezijos pavasario. Akademiniai reikalai Andrijui tada sutrukdė atvažiuoti pačion mūsų poezijos šventėn. Tad jis laukiamas šiemet, o čia skelbiami eilėraščiai laikytini pernykštės publikacijos tąsa. Beje, šie Andrijaus eilėraščiai (kaip ir daugumas ankstesnių, verstų iš autoriaus rankraščių) kaip tik pernai sugulė jo knygon Teisybė ir medus.

Eilėraščius vertė Vladas Braziūnas

Jānis Rokpelnis (Latvija))

Janis Ruokpelnis – latvių poetas, prozininkas, vertėjas, eseistas, kritikas. Gimė 1945 m. Rygoje. Studijavo filosofiją ir teologiją. Išleido penkis eilėraščių rinkinius, taip pat rinktinę Lyriką („Atena”, 1999), dokumentinį romaną. Be kitų, yra pelnęs ir Baltijos asamblėjos literatūrinę premiją.
„Per grotesko erškėčius į lyrikos žvaigždes – toks yra Janio Ruokpelnio kelias.
Jo poetinė visuma mums primena, jog nei gyvenimas, nei poezija niekad nėra tokie paprasti, kaip dažnai atrodo”, – yra rašęs Knutas Skujeniekas.
Janis Ruokpelnis buvo vienas iš tų tada dar jaunų latvių poetų, kurie prieš ketvirtį amžiaus mezgė draugystę su Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos nariais, ne kartą lankėsi Lietuvoje, yra dalyvavęs ir Poezijos pavasaryje. Bene didžiausias pluoštas J.Ruokpelnio poezijos (25 eilėraščiai) lietuviškai išspausdintas jaunųjų latvių poetų kūrybos rinkinyje Mes atėjome į šį pasaulį („Vaga”, 1983). Tada Janio eilėraščius vertė Almis Grybauskas. Iš naujesnių J.Ruokpelnio vertimų publikacijų pirmiausia gal minėtina – Erikos Drungytės Poetinio Druskininkų rudens 2001 almanache („Vaga”, 2001).
Beje, Baltijos asamblėjos premijų nuostatai Lietuvą yra privalomai įpareigoję išleisti ir Janio Ruokpelnio, šios premijos laureato, poezijos knygą. Tikėkimės?..

Eilėraščius vertė Vladas Braziūnas

 

Poezijos pavasario konferencijos pranešimai

Paulina Žemgulytė. Barbaras ar intelektualas?

Eugenijus Ališanka. Iš barbarų istorijos

Aidas Marčėnas. Kentaurų žemė

Pascal Petit. Intelektualūs barbarai

Bohdan Zadura. Poetas – barbaras ar intelektualas

Boris Biletić. Poetas – intelektualas ar barbaras?

 

Poezijos pavasario kronika

Metai

Eugenijus Ališanka, Poezijos pavasaris 2002

Skaityti daugiau

Metai, 2002 Nr. 7

Po baigiamojo vakaro Vilniaus universiteto K. Sarbievijaus kieme, kur buvo susirinkę apie penkis šimtus klausytojų, prie manęs priėjo jauna žurnalistė ir paklausė: „Ar poezija dar reikalinga Lietuvoje?” Ir vėl, pagalvojau, ir vėl tie naivūs klausimai, į kuriuos nebeturiu atsakymų, į kuriuos pavargau atsakinėti. Nors gal visai ir ne naivūs. Galėčiau ir aš paklausti, ar reikalinga klasikinė muzika šiandien, nes juk į koncertus nevaikštau. Tačiau abejojantis poezijos reikalingumu atrodo kaip intelektualas, tuo tarpu klausiantis apie klasikinės muzikos reikalingumą greičiau bus palaikytas barbaru. Barbarybė ar beprasmybė skleidžiasi ten, kur manęs nėra. Taip buvo Romos laikais, panašiai ir šiandien. Neskaitantis ar nesiklausantis poezijos iš tiesų turi teisę manyti, kad tos poezijos ir nėra. Nėra, tai nėra.

Bet ateina gegužės mėnuo, ir visi tie nesantys ir „nereikalingi”, o kartu ir tie, kurie dar nesusipykę su knyga ir žodžiu, ima krutėti, šurmuliuoti, vaikščioti, kaip vaikšto jaunas vynas. Įvairiausi „Poezijos pavasarėliai” sklinda po visą Lietuvą, pasipila poezijos knygų, kol viską nustelbia „Poezijos pavasario” pilnatis. Per šventes įprasta linksmintis, daug valgyti ir gerti. Per poezijos pilnatį poezijos tiek, kad ne visi išlaiko, kai kurie palūžta dar net neprasidėjus poetinėms bakchanalijoms. Tebūnie jiems lengva prozos žemelė. Šiemet Lietuvą nusiaubė trisdešimt
aštuntasis „Poezijos pavasaris”. Iš dalies tradicinis, svarbiausi jo renginiai atkeliavę iš ankstesnių laikų, tačiau tokia yra ir pati poezija – ne itin pasikeitusi per pastaruosius kelis tūkstančius metų. Keletas lietuvių poetų svečiavosi Lenkijoje – Seinuose ir Punske, kur jų, kaip ir kasmet, nekantriai laukė savąją kalbą ir kultūrą skausmingai puoselėjantys lietuviai. Kaune buvo vainikuotas šiemetinis „Poezijos pavasario” laureatas Kazys Bradūnas. Vilniuje per baigiamąjį vakarą buvo įteiktos ir kitos metų premijos – aktoriui-poezijos skaitovui (Rimantui Bagdzevičiui), už lietuvių poezijos vertimus į kitas kalbas (Vyt Bakaičiui už „Gyvą atodūsį”, tačiau jis į Lietuvą neatvyko, tad premija ir prizas jį pasieks vėliau), už pasaulio poezijos vertimus į lietuvių kalbą. (Eugenijui Ališankai už Z. Herberto ,,Dvejojančią Nikę” ir A. Debeljako „Netobulą žodžio aistrą”), už geriausią metų esė (Sigitui Parulskiui). Baigiamąjį vakarą paįvairino Menų sandraugos akcija, kurios metu laureatą fotografavo Ričardas Šileika, dailininkas Jonas Varnas piešė jo šaržą, moksleivis Jonas Verseckas skaitė K. Bradūno eilėraštį „Švilpynė”, fleitininkas Algirdas Vizgirda improvizavo šio eilėraščio tema, eilėraštį į anglų kalbą išvertė ir perskaitė Eglė Juodvalkė, Algimantas Baltakis skaitė savo sukurtą parafrazę – paskyrimą laureatui. Iš visų šių kūrinių bus sudarytas ir išleistas K Bradūnūi skirtas bukletas.

Vienas iš svarbesnių šiemetinio festivalio akcentų – pirmasis vakaras Vilniuje, Rašytojų klube, skirtas Oskaro Milašiaus gimimo 125-osioms metinėms. Simbolinė figūra tarptautiniam poezijos festivaliui – vienas iš paskutiniųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės piliečių, savo mąstymu peržengęs valstybių, o savo poezija – epochų ribas.

Kiekvienas festivalis – muzikos, teatro ar kino – didžiuojasi savosiomis žvaigždėmis. Nors „Poezijos pavasaris” kasmet sulaukia pripažintų, tarptautinį skambesį turinčių poetų, šiemet pavyko prisišaukti išties pirmo ryškio poetą, Nobelio premijos laureatą Seamusą Heaney iš Airijos. Jo kūrybos vakaro, vykusio Vilniaus rotušėje, metu klausytojai turėjo retą galimybę susipažinti su Poezijos Didžiosios Kunigaikštystės piliečiu, dosniai dalijančiu save ir nedaug reikalaujančiu iš kitų. Kitaip negu kai kurios Lietuvoje besilankančios žvaigždės, jis nereikalavo vyno dėžių ir gėlių į savo apartamentus, atvyko į Lietuvą, nesitikėdamas honoraro ir net atsisakė skrydžio pirmąja klase. Ne todėl, kad džiaugtųsi kaip koks pradedantis poetas kiekvienu kvietimu – S. Heaney keliauja išties daug – jam rūpėjo Lietuva, apie kurią buvo girdėjęs iš Cz. Miloszo, J. Brodskio, T. Venclovos. Vaikštinėdamas po Vilnių jis nesiskyrė su T. Venclovos „Vadovu po Vilnių” ir stebino mane bei Kornelijų Platelį savo žiniomis apie miestą. Jis nuoširdžiai džiaugėsi viešnage Vilniuje, išvyka į Trakus ir Druskininkus ir ypač – tik prieš pat airių poeto vakarą pasirodžiusia savo knyga „Kasanti plunksna” (sudarė ir išvertė K Platelis). Netgi knygos pavadinimo dviprasmiškumu.

Šiemet „Poezijos pavasaryje” dalyvavo keturiolika užsienio poetų iš keturiolikos Europos šalių. Išsiplėtė festivalio geografija – pirmą kartą jame dalyvavo poetai iš Kroatijos, Čekijos, Velso. Žinomas kroatų poetas Borisas Biletičius – jis yra ir Rovinio miesto bibliotekos direktorius, taip pat Puloje leidžiamo žurnalo „Nova Istra” redaktorius – pradėjo domėtis Lietuva dar prieš festivalį. Minėto žurnalo 2002 m. vasaros numeriui rengiama publikacija apie šiuolaikinę lietuvių literatūrą, kultūrologiją, meną. Jaunas čekų poetas ir rusų literatūros vertėjas Petras Borkovecas atvyko į Lietuvą Čekijos ambasados rūpesčiu. Šioji deda nemažai pastangų pristatydama lietuviams čekų kultūrą, pirmiausia literatūrą; ji galėtų tapti pavyzdžiu daugeliui mūsų ambasadų užsienyje. Velso poetas Robertas Minhinnickas, apie kurį labai gerai atsiliepė ir S. Heaney, dalyvavo „Poezijos pavasario” renginiuose ir kartu Velso dailininkų ir poetų projekte META. Gegužės 23 d. „Arkos” galerijoje buvo atidaryta aštuonių Velso dailininkų paroda. Šalia jų darbų pateikti ir aštuonių Velso poetų kūriniai, tarp jų – ir R. Minhinnicko.

Iš Slovėnijos šiemet pagaliau – sakau „pagaliau”, nes jau kelerius metus jis buvo kviečiamas į „Poezijos pavasarį”, – atvyko vienas iškiliausių slovėnų poetų Tomažas Šalamunas, išleidęs apie trisdešimt poezijos knygų, kurios žymiai pakeitė slovėnų poezijos veidą. Tai vienas iš žinomiausių užsienyje ir daugiausia verčiamų poetų – išleista apie trisdešimt jo knygų ir kitomis kalbomis. Po kelionės į Telšių ir Radviliškio rajonus jis prisipažino, kad tikrovė patvirtino jo mitologinį įsivaizdavimą apie Lietuvą. T. Šalamunas patvirtino ir mano mitologini įsivaizdavimą apie slovėnų poetus – atvirus, šiltus ir visad pasiruošusius kelionių ar poezijos avantiūroms. Šiemet festivalyje dalyvavo keletas jaunų, bet savo šalyse gerai vertinamų poetų – Andriy Bondar (Ukraina), Gerdur Kristny (Islandija), Markus Jääskeläinen (Suomija), Niels Lyngs (Danija). Labai trumpai festivalyje dalyvavo žinoma švedų poetė Eva Runefelt, tespėjusi aplankyti Birštoną. Iš Prancūzijos atvyko Mark Fontana, iš Lenkijos ― Bohdan Zadura, vienas reikšmingiausių viduriniosios kartos atstovų, anot kritikų, prisidėjęs prie naujos lenkų poetinės kalbos kūrimo, tebedarantis įtaką daliai jaunesnių poetų; ir pagaliau – poetė iš Didžiosios Britanijos Pascale Petit, kuri, anot britų kritiko, yra „viena iš penkių ar šešių geriausių šių dienų Didžiosios Britanijos poetų”. Į poeziją žvelgianti kaip į šamaniškus kerus, gerai susipažinusi su Lotynų Amerikos kultūromis, raganaujanti savo poezijos virtuvėje, Pascale buvo ypač sužavėta vienu vakaru Kriaunų muziejuje, kur didžiąją dalį klausytojų sudarė raganų muziejaus „gyventojos” ir be žodžių ji akimirksniu surado artimą ryšį su šio muziejaus direktore „ragana” Algimanta Raugiene. Paaiškėjo ir dar viena istorijos detalė – pasirodo, Pascale senelė taip pat buvo ragana, pranašavusi likimus. Taigi per „Poezijos pavasarį” susitinka ne tik pasaulio poetai, susitinka ir pasaulio raganos.

Daug gerų poetų apsilankė Lietuvoje, tačiau, deja, jie nesusilaukė tinkamo žiniasklaidos dėmesio, išskyrus galbūt Nobelio premijos laureatą. Kultūrinė spauda miega (jau nekalbu apie dienraščius ar televizijas), o juk „Poezijos pavasaris” yra tokia puiki proga pašnekinti iškilius poetus, išgirsti balsą tų, kurie šiandien formuoja pasaulio poeziją. Vis dar žiūrime į save ir klausinėjame: „Pasakyk, veidrodėli, kuris iš mūsų gražiausias”.

Norintys artimiau susipažinti su užsienio poetais ir jų poezija turėjo tokią galimybę Zabarijos kaime, kur vyko svečių vakaras bei menininkų akcija „Energijos”. Joje dalyvavo ir žinomi Lietuvos skulptoriai – Kęstutis Musteikis, Kazys Venclovas, Arvydas Ališanka, Gediminas Piekuras, Darius Bražiūnas, Rytas Belevičius, Stasys Juraška – ir Dailės akademijos studentai bei studentės. Šeštą kartą „Poezijos pavasario” svečiai, lietuvių poetai, vertėjai bei menininkai, rinkosi Zaberijos kaime, kaip komunija dalijosi žodžiu, vaizdu ir alumi. Gamtos dievai šypsojosi ir įspėjamai grūmojo žaibais – jauskite ribas. Akcija „Energijos” skelbė:

Akcijos idėja – žmogaus ir gamtos energijų mainai. Saulės energija, žmogaus įvaldyta energija ir meno akumu
liuota energija susijungia į vieną karmos ratą. Iš energijos į energiją – taip pat beprasmiškai, kaip ir iš vieno gyvenimo į kitą. Ir kartu tai vienintelė prasmė. Nutrūkus energijos „tiekimui” nutrūksta gyvybė. Ir žmogaus, ir kaimo, ir meno kūrinio.

Šįsyk akcijos riboženkliais ir kartu atskaitos taškais tampa elektros stulpai. „Galerijos” kontūrą brėžia elektros laidai, sulaikantys nuo galimybės peržengti ribas – fizines ir vaizduotės. „Nelipk, užmuš” – toks užrašas su kaukole ir sukryžiuotais kaulais sergėjo mus vaikystėje nuo noro įsilipti į elektros stulpą. Šiandien menas leidžia priartėti prie mirtino energijos krūvio. Ir kartu įžemina mūsą vaizduotę. Taigi tampame mirtinų energijų laidininkais. Regis, esame, saugūs?

„Poezijos pavasario” energijas bandė išjudinti ir kasmetinė poetų ir kritikų konferencija tema „Poetas – intelektualas ar barbaras”. Kaip ir visos griežtos opozicijos, šioji taip pat provokavo pačias skirtingiausias interpretacijas. Iš anksto parengtų pranešimų šįsyk buvo nedaug, tačiau konferencijos dalyviai noriai reagavo į provokuojančią temą ir į kitus pasisakymus. Nors labiau buvo linkstama į barbaro pusę, vis dėlto laimėjo kentauras – „intelektualus barbaras”, anot; A. Marčėno.

Kaip ir kasmet, užsienio ir lietuvių poetų būriai dvi dienas klaidžiojo po artimesnes ar tolimesnes Lietuvos vietas. Skaitymai ir susitikimai vyko Biržų, Kauno, Lazdijų, Radviliškio, Tauragės, Trakų, Telšių, Vilkaviškio rajonuose, Alytuje, Birštone, Elektrėnuose. Puiki galimybė peržengti centro-periferijos prietarus ir poetams, ir rajonų žmonėms, gera proga poetams atrasti (arba prarasti) naujų skaitytojų. Mažėjant knygų tiražams, auga poezijos skaitymų populiarumas – bent jau taip byloja daugelio Vakarų šalių patirtis. Festivalis neabejotinai prisideda prie šios tradicijos plėtojimo.

Dar viena reikšminga „Poezijos pavasario” kryptis – jaunųjų talentų ugdymas ir skatinimas. Kasmet rengiami moksleivių skaitymai, kuriuose dalyvauja literatų konkursų nugalėtojai iš visos Lietuvos. Pagaliau ir vakaronė „Eilėraščiai per naktį” suteikia mikrofoną kiekvienam, mėginančiam rašyti ir turinčiam drąsos skaityti. Beje, šiemetinis vakaronės panaktinis su nuostaba konstatavo, kad tarp dalyvių dažnas skaitė išties gerą poeziją. Vadinasi, poezijos dar bus, vadinasi, ji dar bus kažkam reikalinga. Vadinasi, bus ir trisdešimt devintasis.

 

Literatūra ir menas

Naktibaldų žiniai

Seamus Heaney Lietuvoje

“Poezija mums yra paslaptis”. Pokalbis su Seamusu Heaney

Alvydas Šlepikas. Poezija, matematika ir raudos

Nepamirštama kelionė

Vidmantas Elmiškis. Su “Sutelktinės” ženklu

Alfonsas Bukontas. Ir kalne, ir velnio duobėje

Stasys Stacevičius. Biržų tvirtovėj ir Kriaunų raganos žemėj

Rimvydas Strielkūnas. Užupyje

Vitalijus Asovskis. Poezija nebijo konkurencijos

Vladas Braziūnas. Gera, kai gera. Kaip Vievy ir Elektrėnuos

Eglė Juodvalkė. Zabarija

Dainius Gintalas. Žemaitijos vieškeliais, Aukštaitijos rūkais

Paulina Žemgulytė. Baigiamasis vakaras

Po dvarus, ir ne tik

Ričardas Šileika. Tokia teritorija / tokios taisyklės

Paulina Žemgulytė. Į miestą – mišką

Izetas Sarajličius (1930-2002). Eilėraštį vertė A. Baltakis

Algimantas Baltakis. Juodas Gaidys (Izeto Sarajličiaus atminimui)

 

LRT laida “Menų faktūrai” 2002

 

Parengė V. D.

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *