Rašytojai – gydytojams. Alfonsas Jonas Navickas

MANO GYDYTOJAS

 

Mes gyvenom abu stebuklingam mieste,

Jis manęs nežinojo, nei mano ligos.

Bet ne kartą gal buvom greta, ėjom gatve

Ta pačia, ir laukėm geresnės dienos.

 

Aš dirbau prie stalo, Jis lengvu skalpeliu

Davė gyvybę, sekė ligos keliones.

Balta kasdien palata, jos pamiršt negaliu;

Be Tavęs: gal niekad nebūtų manęs.

 

Vienodai sunki ir diena, ir našta, ir naktis:

Lai tvirtesnė viltis, bus laiminga tiesa…

Te gėlės Tau budi šalia, nepailsta širdis;

Tamsa tegu lieka Anapus, o žygy – šviesa.

 

MANO SESELĖ

 

Mano seselė buvo graži:

Chalatas baltas, jaukus.

Rytą vaistus padavė ji:

Sakė: „Diena puiki bus.“

 

Su gydytoju jinai sugrįš,

Pasipuoš šypsena.

Užrašys, ką sakys;

Ir paliks, kaip daina.

 

Vakaro lauksim visi;

Ką praneš mums jisai?

Šiandien, Ji buvo teisi:

Jau pagijau aš visai.

 

2020 04 25

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *