Rašytojai – gydytojams. Algimantas Lyva

IZOLIACIJA I

 

išvarginti kaukių pantomimos

trokštame veikti

internetas tik linksmas košmaras

minčių ventiliacija

 

 

 

IZOLIACIJA II

 

neapsakomai tuščia

ir gatvėje ir širdyje

už lango pavargę namai

į sieną žiūri dulkės

nieko nėra

tik aš

 

IZOLIACIJA III

 

bespalvė gatvė

stiklas

pusę nakties užtemdė knygos

spintoje tik nuogi drabužiai

poezijai neliko vietos

slysta mėnulio dantys

dejuoja tinkas

virpa užuolaidos

kai suduš vyno taurė

į šukes sutelksiu mintis

 

IZOLIACIJA IV

negelbsti sienos

į langus krenta debesys

bet vis dar galima

pažvelgti į kiemą

ir laukti sniego

lietaus

 

IZOLIACIJA V

 

ant stogo varna saugo namą

izoliuotais laidais teka aukšta srovė

radijas gaudo tolimą stotį

atšipo dantys

atriekti nuo kepalo duonos

langai siurbia šviesą

stiklinėje laisvas dugnas

pilnas karčios žolės

seklu

 

IZOLIACIJA VI

 

iki soties atsigėrę

paprasto vandens

pirštais palieskime sieną

stebėkime kaip dega delnai

užgesinti nukirsto klevo sula

 

IZOLIACIJA VII

 

iki dugno du langai

trys arbatos coliai

nepaskęsi

neišplauksi

neskrenda kilimas

nepakilsi iki lubų

 

IZOLIACIJA VIII

 

už lango ilga juoda asfalto barža

gaudžia nušlifuota plokštelė

metalas skverbiasi į smegenis

slysta sienos

temsta lubos

į judrią veido mozaiką

smogia parketo zigzagas

kilimu rieda pamuštas žvilgsnis

yra kur slėptis

 

IZOLIACIJA IX

 

dar ilgai teks slampinėti kambariais

kol į nepavojingas šukes suduš viruso karūna

ir kai ant žiniasklaidos liežuvio

bus užklijuotas gydomasis pleistras

sužinosime

vaiduokliai jau nupirko visas kaukes

ir į gatvę galime išeiti net ir be galvos

 

IZOLIACIJA X

 

ragais

prabadęs debesis

į arbatos stiklinę nukrito mėnulis

 

IZOLIACIJA XI

 

kai tris dienas nelyja

atslenka karštis

stiklinėje užverda vanduo

arbatoje ištirpsta cukrus

akis užlieja saldi migla

 

IZOLIACIJA XII

 

ant stalo sausainiai

lentynoje knygos

nukirstos miške

vėsta arbata

porcelianas trukdo išsižioti

ir praryti save

 

IZOLIACIJA XIII

 

bananų smūgiais paraginti

ištirpsime raudoname vyne

atrajodami nuvalkiotus lozungus

nuriedėsime po stalu

kaip beverčiai vitaminai

 

IZOLIACIJA XIV

tarp sienų
kvėpuojame nafta
dulkių smėliu
langai
skaidri apgaulė
sunku patikrinti
ar mes tikrai gyvi

 

IZOLIACIJA XV

 

prie stalo griaučių

laukiu kada išmes į gatvę

danguje vis dar dirba žmonės

gabena sniegą ir lietų

užmigau išgėręs gurkšnį arbatos

nepatikrinęs ar užrakintos durys

 

IZOLIACIJA XVI

 

kartu su varlėmis

arbatoje skęsta miestas

ventiliuodami plaučius

vaiduokliai varsto duris

pakvieskime varnas į puotą

gyvenkime linksmai

 

IZOLIACIJA XVII

 

klimpstame į sienų liūną

arbatos stiklinėje skandiname tyliais valandas

tarpai tarp grindų lentų nutįsta bėgiais į sienas

pro atviras duris atrieda balta stotelė

delsiame atverti akis

keliauti į tamsią žvaigždžių šviesą

 

IZOLIACIJA XVIII

 

kaktusais užgaląsti langai

slepia protesto riksmą

ypatinga laimė pralaužti lubas

nustumti stogą ir pavirsti lietumi

 

IZOLIACIJA XIX

 

mėnulis

lange įrėmino naktį

užliejo kambarį šviesa

nuo sienų atšoko išgąsdinti paveikslai

lunatikas pabeldė į duris

 

IZOLIACIJA XX

 

pamiršę gimtąją kalbą

praradę pinigus

judėsime svetimu miestu

nepadės švilpimas

gestai

riksmai

šokis šaligatvyje

 

IZOLIACIJA XXI

 

kai stori albumai

paslėps jaunystės draugus

dvi akys

atras vieną mėnulį

nuskridęs ten

sužinosi

gyveni ne vieną kartą

 

Vilnius, 2020 m.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *