Rašytojai – gydytojams. Elena Karnauskaitė
2020 balandžio 30 d.
Moterų palata Nr. 307
žiūrėjau pro langą į dvi juodas voveres
liuoksinčias iš viršūnės į viršūnę rudenėjančiu
dangumi lėtai slinko kamuoliniai debesys
iš koridoriaus girdėjos prislopinti seselių balsai
triukšmas keliamas riedančių vežimėlių
riedančių lovų viena po kitos viena už kitos
tarsi būtume kokie kareiviai nuolat pakertami
gyvenimo kulkų nuolat ištroškę nepasotinami
maitinami per veną Ringerio tirpalu trys litrai
per parą tokia šįkart norma ir kaina keisti sapnai
artėjant vidurnakčiui nemigos valanda paryčiais
kai gali klausytis tik vėjo balso apsnūdusi
naktinė slaugytoja su šeštos valandos injekcija
dar vienai dienai čia įrėminti paskui žvalus
tobulai nukaltas „kaip jaučiatės? ar viskas gerai?”
taip, puikiai jaučiamės klipatų komanda Nr. 307
pasiruošus dar vienai dienai dar vienam mūšiui
dar vienai mažai pergalei kai nueini tris žingsnius
paskui dešimt paskui dvylika kai nusileidi liftu
į vaistinę o paskui užkopi pati viliuosi nesutikti
jokio pažįstamo ar atpažįstančio dėvinti baltus
ligoninės marškinius arba dar geriau treninguota
dar viena maža pergalė kai pati išsiplauni galvą
ir keliom akimirkom prašviesėja tada kai galų gale
atsimerki susigeriant dar vienai lašinei kai vėl
pamatai debesis ir voveres