Atgal į sąrašą

Rašytojų sąjungos premija – poetei Giedrei Kazlauskaitei

2017 sausio 10 d.

26-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetei Giedrei Kazlauskaitei už naujausią eilėraščių rinkinį „Singerstraum“. Apdovanojimas tradiciškai buvo įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

1980-aisiais gimusi G. Kazlauskaitė – poetė, literatūros kritikė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė, yra išleidusi apsakymų knygą „Sudie, mokykla“ (2001 m.) bei tris poezijos rinkinius – „Heterų dainos“ (2008 m.), „Meninos“ (2014 m.) ir „Singerstraum“. Už kūrybą poetė pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą per pastaruosius dvejus metus. Premijos laureatais yra tapę Antanas A. Jonynas, Jurgis Kunčinas, Nijolė Miliauskaitė, Romualdas Granauskas, Sigitas Geda, Danutė Kalinauskaitė, Andrius Jakučiūnas ir kt.

Didelio kritikų ir skaitytojų dėmesio sulaukusi G. Kazlauskaitės „Singerstraum“ pateko į „Metų poezijos knygų“ penketuką, o neseniai vykusiame festivalyje „Panevėžio literatūrinė žiema“ poetei įteikta savivaldybės mero premija „už tikros išpažintinės poezijos ir tikros išpažintinės poetės galią“.

„Trečiojo Giedrės Kazlauskaitės rinkinio „Singerstraum“ eilėraščiai – iš vaikystės ir paauglystės potyrių. Kartais jų ilgimasi, kartais bodimasi, bet visais atvejais jie svarbūs. Knygos dvasią vykusiai nusako vienas iš įžanginių poetės sakinių: Kuo daugiau keliauju, kuo globaliau esu priversta mąstyti, kuo daugiau kalbos zonų patiriu – tuo svarbesnės man tampa vaikystės erdvės, gimtinė; tuo labiau pasitikiu savo tapatybe – esu lietuvė, rytų europietė. (Antanas Sheshi. „Literatūra ir menas“, 2016-07-01 nr. 3574)

„Ši knyga, būdama kiek darnesnė, vientisesnė už pirmtakes, labiau pratęsia ir papildo individualų, detalizuotą, nelabai tvarkingą, bet kartu gana organišką ir labai konkretų Giedrės Kazlauskaitės poetinį pasaulį, negu kaip nors jį taiso ar keičia. Šie eilėraščiai neužrašyti krauju ar neiškalti akmenyje, jie, kaip sakyta, tiesiog išsiuvinėti raudonu siūlu. Tačiau knyga visiškai ne amatininkiška, o netgi labai pavykusi, drąsi ir originali, tiek savo keista idėja, tiek jos išpildymu.“ (Kamilė Šopytė. Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2016 Nr. 7 (liepa)