Rybalko Alicija

Alicija Rybalko – poetė, vertėja.
Gimė 1960 07 04 Vilniuje.
1983 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo biologės, biologijos ir chemijos dėstytojos specialybę. Biomedicinos mokslų daktarė. Dirbo medicinos genetike, asistente Vilniaus universitete. Nuo 1999 m. gyvena Miunsteryje (Münster), Vokietijoje. Rašo lenkų kalba.
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 1995 m.

Alicijos Rybalko svetainė internete.

B i b l i o g r a f i j a :
Wilno ojczyzno moja. – Warszawa: Libraria, 1990.
Opuszczam ten czas. – Warszawa: Interlibro 1991
Listy z Arki Noego. – Vilnius: Państwowe Centrum Wydawnicze, 1991.
Będę musiała być prześliczna. – Warszawa: Pod Wiatr, 1992.
Moim wierszem niech będzie milczenie. – Kraków: Oficyna Cracovia, 1995, 1996.
Eilėraščiai / Wiersze: rinktinė lenkų ir lietuvių kalbomis, vertė V. Braziūnas). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2003.

V e r t i m a i   į   l e n k ų   k a l b ą :
Edith Södergran. Moje życie, moja śmierć, mój los: wybór wierszy. – Warszawa: Pod Wiatr, 1995.
Marcelijus Martinaitis. Wiersze podobne do Litwy. – Sejny: Pogranicze, 1995.
Sen Mendoga: antologia literatury litewskiej lat dziewięćdziesiątych. – Warszawa: Ksiąźka i Wiedza, 2001.
Jurgis Kunčinas. Tula. – Sejny: Pogranicze, 2002.
Gintaras Grajauskas. Przegrany Grajewski. – Łodź: Biblioteka „Tygla Kultury“, 2003.
Vytautas Bložė. Wiersze (wybór wierszy). Łódź: Biblioteka „Tygla kultury“ 2003 (kartu su kitais vertėjais).
Renata Šerelytė. Gwiazdy epoki lodowcowej. – Wołowiec: Czarne, 2004.
Renata Šerelytė. Imię w ciemności. – Wołowiec: Czarne, 2005.
Tomas Venclova. Wiersze sejneńskie. – Sejny: Fundacja Pogranicze, 2008 (Przekład: Alicja Rybałko, Stanisław Barańczak, Zbigniew Dmitroca).

P j e s ių   v e r t i m a i :
Marius Ivaškevičius. Mały. – Kartki, 2001, nr. 24.
Vanda Juknaitė. Formuła. – Dialog, 2001, nr. 3.
Jūratė Januškevičiūtė. Złote jajko. – Teatr Lalek „Baj“ w Warszawie, 2002.
Vytautė Žilinskaitė. Chłopczyk z albumu. – Teatr „Maska“ w Rzeszowie, 2005.
Nijolė Indriūnaitė. Pozytywka. – Teatr Animacji w Poznaniu, 2006.
Vytautė Žilinskaitė. Prawdziwe – nieprawdziwe. – Teatr Lalek „Baj“ w Warszawie, 2011.

A p d o v a n o j i m a i :
1990 m. Koperniko fondo Lenkijoje premija.
1991 m. literatūrinių premijų B. Sadovskos vardo fondo premija.
1992 m. Julijaus Slovackio premija.

I n t e r v i u ,   s t r a i p s n i a i   a p i e :
Algis Kalėda. Daugiaveidė poezija; eilėraščiai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *