Savaitės eilėraštis: Alvydas Šlepikas. Eilėraščio užuomina

Sveikiname rašytoją Alvydą Šlepiką
penkiasdešimtojo jubiliejaus proga.

Benedikto Januševičiaus nuotrauka

Ta moteris atsitiktinai patenka į akiratį parke
Lyjančiame rytmečio ankštume, po didžiuliais senais ir beviltiškai amžinais medžiais
Ji atsisuka ir stebi stebėtoją, jos žvilgsnis tarytum išgąsdinto gyvūno
Ji stebisi ar tik užmiršta skaičiuoti žingsnius ir susipainioja
Taip keistai ir kvailai susipainioja, net balandžiai sutrinka ir purto mažas beprotiškas
Galvas pilnas pernykštės jūros

Jeigu šitai pasiliks mano fotoaparato kambariuose, o paskui staiga iššoks
Man nežinant nesitikint ir nesikliaujant jokiais savęs gelbėjimo planais
Kai pabels vėl dangus šlapiais piršais į skėčio stogą
Kai išsigąsiu jos akių, kai pasiilgsiu jos eisenos
Moters, kurios tėra tik siluetas
Ir tik didžiuliais žingsniais artėja klykiantis neregys

Tik artėja ir tolsta lietaus glostomas laikas

 

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *