Kur tai girdėta man – nakties heroldai?
Ir prašymas – nelėkite taip greit?
Jaunystės knygos tampa pranašystėmis
kas metai išsipildančiom pagret

Ir vis retėjantys draugai aplanko
tiktai sapnų bulvariniuose puslapiuos
tokie linksmi išlakūs ir išsakantys
pačias bjauriausias išlaikytas paslaptis

O damos studijų gertuvių ir viliotinių
tom violetinėm akim balsais užglostančiais
praskleidžia dangalus kaip Klimtui ir parodo
gracingas kaukoles ir dubenis išskobtus

Naktie tos vasaros lig šiolei neatvėstanti
tuomet sodan atklydusi žydėjime pačiam
kad taip tave galėčiau prisikviesti –
o juk anąkart tyčia nemačiau…