sprangaus pavasario būta
giesmių ir žiedadulkių būta daugiau
negu telpa gerklėj
alergijos šienligė eroso priepuoliai

kas dar ką dar pamiršau
leisdamas dienas šiapus apmusijusio
paukščių išmatom ištapyto stiklo
margaspalvių kiaušinių lukštai
girgždėjo po kojom
jaunikliai jau lavino balsus
dar nematomi dar tik nuspėjami
kaip paskutinė raidė kryžiažodyje

gyvybė
pirmas į galvą šaunantis žodis
pirmas žodis visada banalus
ką bepradėtum
eilėraštį nekrologą išmaldą ar maldą
gyvybė banali
pavasarį ji užtvindo laukus ir pievas
nepadeda melioracijos grioviai
pauzės tarp veiksnio ir tarinio
slaptos užuominos apie mirtį
nuorodos į hebrajus ir graikus

nes gyvybė baisi kaip rainerio marijos angelas
nesu jo matęs
nesu matęs ir griežlės
kuri kiaurą naktį monotonišku balsu
pjauna pasaulį pusiau išilgai horizonto
kol užkabina saulės arteriją
turiu rinktis tarp gėrio ir blogio
tarp banalybės ir miego
kiekvieną naktį kamšaus ausis
sandariai uždarau langą
gyvybė baisi
kas sakė
kad paukščiai neturi sielos

tas aklas ir plikas išstumtas iš lizdo
be teisės sugrįžti paukščiukas
buvo pirmasis šio pavasario angelas
nutrenktas žemėn liežuvis neapsiverčia
pavadinti jį liuciferiu
šviesos nešėjas
tilpo į delną beveik įžiūrimas
beveik švytintis

krikštijau jį juoduose
melioracijos griovio vandenyse
sakiau pakentėk visai neskaudės

sprangaus pavasario būta