Savaitės tekstas: Juozas Nekrošius. Nuotaikos
2016 spalio 2 d.
TEMSTA
Temsta. Lyg nieko.Visai tuoj sutems.
Juodus šešėlius per ežerą vėjai nutemps.
Vakaras žvalgos primerkęs akis –
Kam dar „iki“, o kam ir „sudie“ pasakys.
KOKIA PALAIMA
Daug visa ko mačiau pasauly šiam –
Nepriprantu tik smulkmenom stebėtis. –
Kokia palaima būti vienišam
Ir su žvaigžde nežinoma kalbėtis.
TAS VAKARAS
Tas vakaras man pašnibždom
Pasakė bauginančią tiesą:
Daugiau po žvaigždėm niekados
Jau taip neliūdėsime dviese…
BAIMĖ
Bijau ilgėjančios nakties.
Tamsoj – aritmiškai pulsuojančios širdies,
Nubudęs krentančios rasos gailios
Gailiuos…
RŪKAS IR MĖNULIS
Daubas, kur būta ežero kadais,
Užtvindė rūkas, o virš jo didžiulis,
Toks pirmapradis vienišas mėnulis,
Visatos kūdikis nuspalvintais žandais…