Savaitės tekstas: Vainius Bakas „Vakarėjant“

Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Tu gali pasidžiaugt nes dar liko lašelis vilties
Kad žolė sutrypta į aukštybes vis tiek išsities

Glauski lūpas prie lūpų dėk raidę prie mano raidės
Ir iš tavo delnų šiandien saulė rausva išriedės

Tarsi siūlų auksinių suvytas blizgus kamuolys
Nuriedės per kalvas ir lengvai prieš sutemstant palis

Ir žinai tas lietus tarsi švęstas vanduo mus visus
Spės palaimint lengvai nudulkėjęs truputį vėsus

Ir bus gera prieš naktį pavargusias kojas ištiest
Su taure sklidina balto vyno spalvos pilnaties

Ir ant mūsų pavargusių kūnų lengvai nusileis
Nakties vilna velta tarp delnų tais minkštais kamuoliais

 Ir nuaidintis klausimas kas gi išaušus vėl bus
Šiąnakt toks nesvarbus šiąnakt toks visiškai nesvarbus…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *