Savaitės tekstas: Vytautas Stulpinas "Vakarijos"

Benedikto Januševičiaus nuotrauka

VAKARIJOS

 

Yra čia ko,

suloja išdykęs šuva.

Tu riste į pavėnę,

mediste,

į priebėgą, į vasarinę.

Kas ten lėktų –

kaip ten, taip ten.

Dar gyvas,

sakai Vakarijoms,

knygai,

kurią parašysi –

jau parašei.

Dar trupinį gyvas.              

Kitaip neberastum

nepilno mėnulio

ir mėnesienos, –

jie stiebias virš medžių.

Ir grįžta išvaikščiotais smėliais

visi paprasti,

paprasčiausi stebuklai.

 

Ant vėjo palikusi

krautuvė – duonos namai.

Ten niekada neįšvisdavo saulė.

Vienintelis

duoninės langas –

prie žemės.

Vėsi, pritemus,

varstoma, šykšti,

pilnutėlė žmonių, eilės

toliausiai už kampo.

Nors saulėlydžiai smalsūs,

bet viskas perniek –

vakarop uždaryta.

Tik kvapas, pasiutęs kvapas!

Kmynų, aguonų, rugio grūdo.

Jis sklinda per laiką,

per laiko erdvę, permuš visus

dvelkėsius lig paskutinės

tavo dienos.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *