Atgal į sąrašą

Sveikiname poetą, vertėją Vacį Reimerį 95-ojo jubiliejaus proga

2016 rugpjūčio 3 d.

manipuliacija.lt nuotrauka

Iki saulėlydžio

 

Na taip, – neilga ta mūsų gyvenimo šventė…

Kol saulė leisis – gal elnio šuoliais gyventi?

Bet aušrą ir tamsą tik dangui leista nulemti,

o žemėj išminčiai pataria: festina lente*…

 

Lėtinam tempą, tačiau Zodiako ženklai

šviečia ir buria – ar jiems patikėti aklai?

Įžvelgti paslaptį – kas už dienos pabaigos –

neužtenka ribotos mūsų akių regos.

 

Mums abejojant, kažkas iš aukštybių prižada:

jums šis gyvenimas – tiktai gyvenimo įžanga…

Diena kiekviena pilna amžinybės vertės,

tik gyvendamas stenkis nenumirti anksčiau mirties.

 

Nors žinau: saulėlydžio atšaukt neįmanoma,

aš kaip Pavarotis šaukiu: saule mano!

Aš garbinu saulę, lyg gobšas valiutą,

tą saulę auksinę, tą saulę Liūto.

 

Ir niekam jos iš manęs neatimt,

neatimt, nors gimiau užsikrėtęs mirtim,

keliu jos taurę, lyg antikos amforą, –

gerkim! O saule, amžinybės metafora.

 

* Skubėk lėtai… (lot.)