"Respublikos" archyvo nuotrauka

Daiva Tamošaitytė – vertėja, eseistė, prozininkė.
Humanitarinių mokslų daktarė, filosofė, muzikologė, muzikos kritikė, pianistė.
Gimė 1963 m. kovo 17 d.
1981 m. baigė Čiurlionio meno mokyklą, 1986 m. – Lietuvos Valstybinę konservatoriją (dabar LMTA), kurioje įgijo fortepijono specialybės bakalauro ir magistro laipsnį. Nuo 1983 m. dirbo LMTA koncertmeistere, nuo 1986 m. – fortepijono dėstytoja bendrojo fortepijono katedroje, vedė muzikos kritikos fakultatyvą, metodologinius seminarus (bendras stažas – 17 metų). Nuo 2006 m. ji vedė rubriką „Didžioji salė“ „Muzikos barų“ interneto svetainėje, yra akredituota Nacionalinės filharmonijos žurnalistė ir recenzentė, įvairių muzikos, kultūros ir meno sąjungų bei draugijų narė, kultūros mėnraščio Mother India (Puducherry, South India) bendradarbė. „Muzikos barų“ redakcijos narė, „Respublikos“ dienraščio visuomeninės redkolegijos narė, Kultūros ministerijos ekspertė muzikos srities kandidatūroms Nacionalinės literatūros ir meno premijoms skirti.
Nuo 2005 m. D. Tamošaitytė yra Kultūros, filosofijos ir meno instituto, nuo 2010 m. Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja, filosofijos mokslų daktarė. 2009 metais D. Tamošaitytė KFMI apgynė disertaciją „Moteriškasis śakti principas Sri Aurobindo nacionalinės indų tapatybės sampratoje“. Parašė 40 mokslinių straipsnių, 350 aktualios publicistikos, muzikos, literatūros ir filosofijos kritikos, recenzijų, interviu, studijų apie žymius kūrėjus. Dalyvauja įvairių kūrybinių sąjungų rengiamuose renginiuose, M. K. Čiurlionio namų, Nacionalinės filharmonijos simfoninio klubo renginiuose, knygų, CD ir kūrėjų veiklos pristatymuose, skaito pranešimus ir veda susitikimus, per žiniasklaidos priemones (radijas, TV) pristato savo kūrybą ir idėjas, populiarina mokslą. Rengė LKTI ir VU orientalistų seminarus, stažavo JAV ir Indijoje.
Mokslinių interesų sritys: šiuolaikinė Lietuvos filosofija, muzikologija, kultūrologija, klasikinė indų muzikos estetika ir filosofija, lyginamosios indologijos studijos (XIX-XX a.). Meninių interesų sritys: muzika ir literatūra, tarpdisciplininiai projektai.
Daiva Tamošaitytė – M.K. Čiurlionio draugijos narė, Lietuvos Indijos kultūros draugijos narė, tarptautinės Sri Aurobindo draugijos (SAS), Sri Aurobindo Kultūros Židinio viena steigėjų ir valdybos narių, Lietuvos estetikų asociacijos narė, Muzikų sąjungos narė, kamerinio lietuvių liaudies instrumentų ansamblio „Sutartinė“ narė, Lietuvos-Indijos Forumo steigėja ir narė, visuomeninės organizacijos „Pro Patria“ ir „Lietuvos Nepriklausomybės lygos“ steigėja ir organizacinio komiteto narė. 2005–2016 – Lietuvos kultūros tyrimų i-to (LKTI) Kultūrologijos ir Šiuolaikinės filosofijos skyrių mokslo darbuotoja
2016 iki dabar – žurn. „Pasaulio lietuvis“ redaktorė, vėliau – red. kolegijos narė, straipsnių autorė
2017 – Baku nac. mokslų akademijos Įstatymo ir žmogaus teisių i-to Tarptautinės plėtros agentūros AIDA moksl. bendradarbė (Azerbaidžanas). 2019 – Europos Sąjungos literatūros premijos Nacionalinio žiuri komisijos pirmininkė (EUPL). 2019 – dalyvavo rinkiminėje kampanijoje kandidatuodama į Europos Parlamento narius nuo visuomeninio komiteto Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę“ Europos Sąjungos literatūros premijos Nacionalinio žiuri komisijos pirmininkė (EUPL) (2019)
Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2011 m.

B i b l i o g r a f i j a :
Baltukė ir Tvaskutis: pasaka. – Vilnius: Gimtasis žodis, 2004.
Sena ir nauja: eseistikos rinktinė. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2010.
Vapsvos efektas: pamąstymai apie valstybės pagrindus. – Vilnius: Versmė, 2020

P a r e n g ė :
Pranas Tamošaitis: [birbyninko] gyvenimas ir veikla / sudarė ir parengė Daiva Tamošaitytė ir Algirdas Vyžintas. – Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, Vilnius: 2011.

V e r t i m a i :
Dalalas S. Psichologija, psichinė sveikata ir joga. – Vilnius: Mažasis Vyturys, 2002.
Don Campbell. Mozarto muzikos poveikis: sužadinantis muzikos galią kūnui gydyti, protui stiprinti ir kūrybinei dvasiai išlaisvinti. – Kaunas: Vilties oazė, 2005.
Nirodbaran. Dvylika metų su Sri Aurobindo: [bengalų politinio veikėjo, poeto, filosofo ir jogo biografija] / vertė Daiva Tamošaitytė. – Vilnius: Sri Aurobindo kultūros židinys, 2014.

A p d o v a n o j i m a i :
2004 m. „Kultūros barų“ premija už straipsnių ciklą apie Lietuvą ir Europos sąjungą.
2013 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Padėkos raštas už kūrybinę ir mokslinę veiklą, nuopelnus muzikos menui 50 metų sukakties proga.
2013 m. Nominuota G.Petkevičaitės-Bitės premijai
2014 m. ir 2016 m. Nominuota Kultūros ministerijos publicistikos premijai

A p i e   a u t o r ę   i r   j o s   k ū r y b ą :
Karaška, Arvydas. Daiva Tamošaitytė.//Muzikos enciklopedija, T. 3. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst.: Lietuvos muzikos akademija, 2007.
Karaška, Arvydas. Daiva Tamošaitytė.//Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 13. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013, p. 464.
Karaška, Arvydas. Tamošaitytė Daiva. Lietuva. T. 4 – Vilnius: //Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015, p. 260.
Daugnorienė, Audronė. Auginkime sparnus / Naujoji Romuva. – 2005, Nr. 1.
Jaučiuosi kaip avilio motinėlė, kurio bitės išsilaksto. Rašytoją Daivą Tamošaitytę kalbina Birutė Jonuškaitė / Metai. – 2014, Nr. 2, p. 99–108
Kukulas, Valdemaras. Du mėnesiai kaip vienas / Nemunas. – 2007 rugsėjo 27–spalio 3, Nr. 34;
Kukulas, Valdemaras. Kas vešės ant laisvosios rinkos griuvėsių? / Nemunas. – 2011 vasario 17–kovo 2, Nr. 7–8, p. 14.
Nomicaitė, Rita. Daiva Tamošaitytė: „Muzika supina dvasinį ir fizinį pradus“ / Muzikos barai. – 2013 birželis, Nr. 5–6, p. 28–30.
Tirpstančio vardo ieškojimas. Bandymas įsiterpti į tapatybės aptarimų chorą. Liudviko Giedraičio interviu su kultūrologe Daiva Tamošaityte / Liaudies kultūra. – 2010, Nr. 4, p. 1–17.
Veličkaitė, Lidija. Birbynės virtuozo keliais / Lietuvos aidas. – 2013 sausio 23, Nr. 16–18, p. 5 (Kultūra).
Žvilgsnis į artimąją praeitį. Muzikologų atsakymai į anketos klausimus apie prabėgusį dvidešimtmetį / Literatūra ir menas. – 2012, Nr. 29–30, p. 19–21.
Dvylika metų… ir vienas vakaras su Sri Aurobindo. Parengė Viktorija Kareivaitė. //Naujoji Romuva, 2015 Nr. 1, p. 25-31.