Vaitkus Edvardas Antanas

Edvardas Antanas Vaitkus – poetas, vertėjas.
Gimė 1937.07.27 Rietave, Plungės raj. Mirė 2010.04.06.
1961 m. baigė VU Istorijos-filologijos fakultetą ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo, filologo specialybę. Dirbo mokytoju, įvairių žurnalų redaktoriumi ir kt.
Nuo 1972 m. priklauso Žurnalistų sąjungai.
Nuo 1997 m. – LRS narys.

Autobiografija:
1955 m. “Genio” žurnale buvo išspausdintas pirmasis mano eilėraštis. Vėliau, jau besimokant VU, vis labiau ėmė traukti proza, ypač humoristika. Mano humoreskos ir feljetonai buvo spausdinami daugelyje to meto laikraščių ir žurnalų: “Šluotoje”, “Švyturyje”, “Pergalėje”, “Tarybinėje moteryje”, “Nemune”, “Valstiečių laikraštyje”, “Buityje” ir kt. 1970 m. didesnis pluoštas mano humoreskų pasirodė kolektyviniame 9 autorių kūrybos almanache “Devyni vilkai” (Vaga).
Dirbdamas Lietuvos valstybiniame televizijos ir radijo komitete, rašiau scenarijus humoristinėms TV laidoms. Kurį laiką buvo transliuojamas mano sumanytas satyrinių laidų ciklas “Mūsų dienų pasakos” (socialiai aktualizuotos gerai žinomų pasakų parodijos), tačiau veikiai jis, suprantama, “įstrigo”…
Po to dirbau įvairių periodinių leidinių (žurnalų “Buitis”, “Darbas ir poilsis”, “Naujos knygos”, “Knygnešys”) redakcijose, kur, be kita ko, rengiau ir humoro skyrelius. Apskritai žurnalistikos baruose plūkiausi per 30 metų.
1972 m. buvau priimtas į Lietuvos žurnalistų sąjungą, 1997 m. – į Lietuvos rašytojų sąjungą.
Visada traukė literatūros parodijos ir epigramos žanras. Esu išleidęs 4 šio žanro knygas. Įpusėjau ir penktą. Vėl grįžau prie eilėraščių vaikams.
1993 m. išėjęs į pensiją puoliau rinkti medžiagą smagiam nuotykių romanui iš tolimos Lietuvos praeities. Vėlgi nedalinga visuomenės išlaikytinio buitis ir visokios senatvėje užgriuvusios ligos tolydžio pristabdo įsibėgėjusią plunksną. Be to, mūsų kasdienybėje dabar tiek daug juodojo humoro, kad žmogus niekad nebegali būti tikras, jog ir praeityje būta tikrai smagių, juokingų, verčiančių iš koto dalykų.

2005 05 25

Bibliografija:
Juokiasi puodas: parodijos. – Vilnius: Vaga, 1978.
Miniatiūriniai monumentai: epigramos ir parodijos. – Vilnius: Vaga, 1985.
Tokios tokelės: satyriniai ir jumoristiniai eilėraščiai. – Vilnius: Vaga, 1989.
Kas spokso iš uokso: eilėraščiai: ikimokykliniam ir jaunesniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vyturys, 1989.
Mainos dainos: parodijos. – Vilnius: Periodika, 1991.
Aukštyn kojom puodas verda: eiliuotos mįslės. – Vilnius: Rosma, 2001.

Vertimai iš rusų kalbos:
Jevgenijus Tarlė. Napoleonas. – Vilnius: Mintis, 1984.
Išnykęs pasaulis: vyresniam mokykliniam amžiui. – Vilnius: Vyturys, 1987.

Sudarė:
Omaras Chajamas. Išminties taurė. – Vilnius: Vaga, 1984.
Broliškas patarimas: lietuvių poetų satyriniai eilėraščiai apie girtuokliavimo žalą: suvenyrinis leidinys metiniams “Naujųjų knygų” prenumeratoriams. – Vilnius: Vaga, 1987.
Anglim ant beržo tošies: iš tremtinių poezijos. – Vilnius: Periodika, 1989.
Šaukiu aš tautą: eilėraščiai. – Vilnius: Valstybinis leidybos centras, 1991.
Nepavėluok į mano šventę: apie mokyklą ir mokytoją. – Kaunas: Šviesa, 1997.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *