Eugenijus Valotka – prozininkas.
Gimė 1938 02 13 Vadžgiryje, Jurbarko rajone. Mirė 2015 09 30.
1959 m. baigė Šiaulių II-ąją Darbo jaunimo mokyklą, dar besimokydamas dirbo šaltkalvio mokiniu, gręžėju, transportuotoju Šiaulių dviračių gamykloje, kopijuotoju projektavimo institute „Lietprojektas“. 1964 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete. Studijuodamas dirbo nepilnamečių auklėjimo įstaigose – auklėtoju Vilniaus vaikų priėmimo-skirstymo punkte bei Vilniaus nepilnamečių auklėjimo kolonijoje. Nuo 1965 m. dirbo spaudos redakcijose: korektoriumi „Komjaunimo tiesoje“, vyresniuoju redaktoriumi „Šluotos“ ir „Sparnų“ žurnalų redakcijose. 1970–1993 m. „Vagos“ leidykloje buvo šiuolaikinės lietuvių prozos redaktorius, parengė ir sudarė pomirtinius V. Audronašos, S. Kapnio, K. Plačenio, A. Griciaus, A. Zabielsko kūrinių rinkinius. 1995–1997 m. dirbo „Literos“ leidykloje. Pirmieji kūriniai – epigramos – spaudoje pasirodė 1961 m. Kūrybos išversta į bulgarų, lenkų, slovakų, ukrainų, latvių, estų ir kitas kalbas.
Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 1988 m.

B i b l i o g r a f i j a :
Urvinis žmogus: humoreskos. – Vilnius: Vaga, 1972.
Šventasis melas: humoreskos. – Vilnius: Vaga, 1981.
Balta varna: humoreskos. – Vilnius: Vaga, 1986.