Birželio mėnesio pabaigoje Anykščių nuolatinių gyventojų skaičių papildė riebios dvi dešimtys atvykėlių. Čia savaitei įsikūrė Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojama jaunųjų filologų stovykla Vasaros akademija.

„Nykščio namai“ svetingai priėmė kūrybingus moksleivius iš Biržų, Klaipėdos, Kybartų, Molėtų, Raguvos, Kalvarijos, Vilniaus, Kauno, Lazdijų, Kuršėnų irgi pačių Anykščių.

(Čia pateikiama vienos iš jaunųjų akademininkių, kuršėniškės Eglės Ambrožaitės telefoninio skambučio močiutei išklotinė. Nugirsto kalbėsenos stilių koregavo rašytojų ryšio operatorė Ilona Ežerinytė).

– Alio? Sveika, močiut! Ar mane gerai girdi? Kaip tu gyveni? Aš, žinok, gyvenu puikiai! Taip, esu soti. Taip, gerai maitina. Ne, tavo blynai skanesni… Kas? Koks poras? Aj, oras! Puikus. Ne, vilnonių kojinių neįsidėjau, juk čia, Anykščiuose, oras visada geras. Ne, manęs niekas neskriaudžia, viskas gerai. Čiagi, Vasaros akademijoje, jaunieji rašytojai susirinkę. Ką veikiam? Rašom. Žiūrėk, ką aš sukūriau! ,,Čia kūrybos žiedų kvapas – lyg sodas pratrūko. / Tartum miškas kvėpuoja nelygu žemės žvėris: / Jaunystės kvapus po laukus kaip berte pabėręs.“ Tiesa, šiandien kaip tik eisim bažnyčion, ten Vilimas gros vargonais. Ne, ne senelis… Juk žinai, šitas, Norkūnas.

Tai žiūrėk, jeigu Staselės silkė suremontuota, atvažiuokit šį šeštadienį. Močiut, ŠEŠTADIENĮ, čia liepos trečią dieną, aštuntą valandą vakaro. Prie Baranausko klėtelės. Pamatysi mūsų grandiozinį pasirodymą, skaitysim savo eilėraščius… Supažindinsiu su lektoriais. Kokiais vektoriais? Sektoriais? Lektoriais! Pasiimk būtinai tą knygą apie anykštėnus, bus Vanagas, paprašysi parašo. Manau, Staselė irgi norės, gal pavyks nusifotografuoti…

Gerai, močiut, jau lekiu, man paskaita. Į viberį įmečiau nuotraukų, peržiūrėk. Bučkis, susitiksim šeštadienį.

 

 

 

 

 

 

 

Reportažo ir nuotraukų autorius – Ričardas Šileika

 

Rašytojų sąjungos veiklą „Vasaros akademija” finansuoja Lietuvos kultūros taryba