Vasaros naujienos: ką skaityti, kad neperkaistume

Jurga Tumasonytė. Undinės

Antroji autorės knyga „Undinės“ – posūkis į didesnės apimties kūrinius, įsiklausant į lietuvių novelistikos tradicijas. Autorė turi savą pasaulio viziją ir randa būdų jai išreikšti. Ji plačiai parodo pagrindinius personažus, vykusiai perteikia jų jausmų dramas, veikėjų moralės ir požiūrių susikirtimus, bendravimo problemas. J. Tumasonytė – modernios prozos autorė. Tikroviškuose pasakojimuose juntamas reiškinių reliatyvumas, aplinkybių dvilypumas, magiškosios fantastikos ir magiškojo realizmo elementai, meistriškai sudėliojami prasminiai akcentai, neretai pasitelkiami netikėtumo, keistumo konstravimo ženklai. Rašytojos stilistikos privalumas, kai kur ir naujovė – tradicinio, lietuvių pamėgto lyrinio stiliaus derinimas su sąlygiškais elementais, siužeto konstrukcijomis, tai praplečia šiuolaikinės prozos vaizdavimo galimybes.

Jurga Tumasonytė – savito estetinio skonio prozininkė, Lietuvos periodikoje publikavusi daugybę pokalbių su įvairių sričių menininkais. Debiutinė trumposios prozos knyga „Dirbtinė muselė“ (2011) autorei pelnė Kazimiero Barėno literatūros premiją už nebanalų, ironišką žvilgsnį į realybę ir patrauklią stilistiką.

Olga Tokarczuk. Bėgūnai (iš lenkų kalbos vertė Vyturys Jarutis)

Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas.

Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką Olga Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą, o mintimis apie tai, pristatydama savo knygą „Bėgūnai“, dalijosi 2017-ųjų vasarą Nidoje, viename iš Thomo Manno festivalio susitikimų. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.

Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė, lietuvių skaitytojui pažįstama kaip romanų „Praamžiai ir kiti laikai“, „Dienos namai, nakties namai“ autorė. 2018 m. už romaną „Bėgūnai“ ji pelnė vieną prestižiškiausių anglakalbiame pasaulyje apdovanojimų – „Man Booker International Prize“ (angliškai romanas pasirodė „Flights“ pavadinimu). Olga Tokarczuk – pirmoji rašytoja iš Lenkijos, pelniusi šiuos laurus.

Beth O’Leary. Atskirai kartu (iš anglų kalbos vertė Viktorija Uzėlaitė)

Tifė ir Leonas – kiekvienas užkluptas savo rūpesčių. Tifė nebeturi kur gyventi. Jai skubiai reikia naujo būsto, bet gaudama tik kuklų atlyginimą ji negali išlaidauti. Leonas dirba naktiniu slaugu paliatyviosios slaugos ligoninėje. Jis labiau rūpinasi kitais žmonėmis nei pats savimi. Jo tikslas vienas – išlaisvinti nekaltai įkalintą savo brolį, o tam jam reikia pinigų…

Leonas turi butą, kuriame būna nuo devintos ryto iki šeštos vakaro. Tifė dirba nuo devynių ryto iki penktos vakaro. Jai tik reikia vietos, kur galėtų pernakvoti. Jam tik reikia nuomininko, kuris mokėtų nuomą. Reikia pripažinti: apimtas nevilties tampi platesnių pažiūrų žmogumi. Susiklosčiusią padėtį apibūdinkime taip: Tifė ir Leonas gyvena tame pačiame bute. Miega toje pačioje lovoje. Ir niekada nėra susitikę.

Tiems, kuriuos emociškai įtraukė, sužavėjo romanas „Eleonorai Olifant viskas gerai“, įtrauks ir ši knyga (vertimo teisės parduotos net 35 šalims!), kupina subtilių įžvalgų ir žavaus humoro. Autorę literatūros apžvalgininkai jau pakrikštijo naująja Jojo Moyes, nes šioje knygoje aptiko visas „Aš prieš tave“ sudedamąsias dalis.

Erin Kelly. Jis pasakė. Ji pasakė (iš anglų kalbos vertė Ieva Albertavičienė)

1999-ųjų vasara. Kitas ir Lora atvyksta į Kornvalį stebėti visiško saulės užtemimo. Kitas – tikras užtemimų „medžiotojas“. Jauni įsimylėjėliai tikri, kad ateityje jų laukia dar ne vienas įspūdingas reginys. Tačiau po užtemimo Lora tampa, kaip pati mano, brutalaus užpuolimo liudytoja. Atvykus policijai Lora tvirtina viena, bet užpuolikas sako visai ką kita. Jo auka iš pradžių atrodo esanti dėkinga. O po kelių mėnesių ji išdygsta ant Kito ir Loros namų slenksčio ir Lora suabejoja – ar ji patikėjo tuo žmogumi?
Po penkiolikos metų Kitas ir Lora gyvena pasikeitę vardus ir nedrįsta naudotis jokiais socialiniais tinklais, jų telefonų numeriai įslaptinti. Galop jiems tampa aišku, kad praeities įvykių nepavyks palikti vien praeičiai.

Erin Kelly – žudikiškų siužeto vingių karalienė. Ši knyga pasakoja apie tai, kokius melus mes susikuriame, kad apsaugotume save, ir atskleidžia, ką esame pasiryžę padaryti, kad įtikintume kitus, jog teisinga būtent mūsų pasakojamos istorijos versija.

Negrožinės literatūros lentyna:

Eugenia Cheng. Logikos menas (iš anglų kalbos vertė Vytautas Grenda)

Mūsų gyvenime ypač svarbų vaidmenį atlieka emocijos. Jomis vadovaujamasi ir kuriant žiniasklaidos antraštes, ir socialiniuose tinkluose, jos tapo kone lemiamu veiksniu pažįstant pasaulį. Tačiau stiprūs jausmai gerokai apsunkina galimybę įžvelgti tikrovę, slypinčią anapus retorikos. „Logikos menas“ atskleidžia, kaip matematinė logika leidžia aiškiau viską permatyti ir suprasti, kada mus norima suklaidinti. Tai labai svarbu melagingų naujienų persunktame ir dažnai alogiškame pasaulyje.

Eugenia Cheng pasakoja apie vidinį logikos veikimą ir paaiškina, kodėl alogiškumai yra tokie gyvybiškai svarbūs tam, kaip mes mąstome ir bendraujame. Autorė parodo, kaip, pasitelkiant kartu ir logiką, ir alogiškumą, susivokti aklo prisirišimo, teisuoliškumo ir manipuliacijų kupinoje tikrovėje. Tai įžvalgi, naudinga ir linksma knyga, būtina kiekvienam siekiančiajam aiškiau mąstyti.

 

Sekite leidyklos naujausias knygas www.rsleidykla.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *