Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad sausio 31 d. mirė lietuvių poetas, vertėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Vytautas Petras Bložė. 2017 m. vasario 9 d. jam būtų sukakę 87 metai.

 

Vytautas Bložė gimė 1930 02 09 Baisogaloje, Radviliškio rajone. Mokėsi Kėdainių, Šeduvos, Kauno gimnazijose. Išvežus tėvus į Sibirą, nutraukė mokslus, slapstėsi, dirbo įvairius darbus. Vėliau Vilniaus pedagoginiame institute (dabar Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo rusų kalbą ir literatūrą. Dirbo Valstybinėje grožinės literatūros leidykloje, buvo įsidarbinęs remontininku, buhalteriu. Sunkiai skynėsi kelią literatūroje, ne kartą buvo nukentėjęs nuo sovietinės cenzūros.

     Vytautas Bložė – vienas ryškiausių lietuvių poezijos reformatorių. Jo kūryba – moderni, daugiaprasmė, daugiabalsė, eilėraščiai perteikia pasąmonės tėkmę, dramatišką pasaulio susiskaidymą. Buvo parašęs kūrinių, neįmanomų skelbti sovietmečiu. Jo poezijoje pasaulis suvokiamas kaip įvairialypė vienovė, derinami skirtingi stiliai, gausu alogiškų asociacijų, netikėtų žodžių ir prasmių sandūrų, ryški poezijos ir prozos sintezė. Groteskas, paradoksai, simultaniška kompozicija – šios jo kūrybos ypatybės paveikė ir jaunesnius poetus. 2001 m. Vytautas V. Landsbergis pastatė filmą apie poetą „Švendubrės šamanas“.

         V. Bložė išleido poezijos knygas: Sepyni šienpjoviai (1961), Nesudegantys miestai (1964), Iš tylinčios žemės (1966), Žemės gėlės (1971), rinktinę Poezija (1974), Polifonijos (1981), rinktinę Sena laužavietė (1982), Miko Kėdainiškio laiškai sau pačiam (1986), Noktiurnai (1990), Sename dvarely (1994), Ruduo (1996), Visai ne apie tai (1998), Tuštuma: eilėraščių poema (2001), Prieš išskrendant man ir tau: poetinė apysaka (2004), Papildymai (2006), Tu palikai mane užmigusį (2007), Poezija (2007), Aš ir kt. dykaduoniai (2009), Metų laikai: eilėraščių poema (2010), Neįminta mįslė: mozaikos kompozicija: rašyta 1997–2013 (2014), dainų tekstų rinkinį Dainos (1976).

       V. P. Bložės kūryba publikuota įvairiose antologijose, rinktinėse lietuvių ir užsienio kalbomis (anglų, vokiečių, rusų, kitomis). Poetas rašė ir tekstus dainoms, libretus, puikiai grojo įvairiais instrumentais. Didelis jo nuopelnas vertimų srityje – buvo poliglotas, išvertęs eilėraščių iš vokiečių, latvių, lenkų, ispanų, rusų, ukrainiečių ir kitų kalbų, publikavęs A. Mickevičiaus, M. Lermontovo, A. Puškino, N. Nekrasovo, F. Schillerio, K. Kavafio, R. M. Rilkės, Č. Milošo ir kitų autorių kūrinių.

V. P. Bložė – nuo 1956 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Už savo gausią kūrybą yra pelnęs daugybę premijų: 1986 m. – Jotvingių, 1991 m. – Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 1997 m. – Poezijos pavasario laureato, 2004 m. „Varpų“ literatūrinę premiją, o 2000 m. buvo apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu.  

       Lietuvos rašytojų sąjunga reiškia nuoširdžią užuojautą Vytauto P. Bložės artimiesiems, draugams, kolegoms.

Velionis pašarvotas salėje, esančioje Vytauto pr. 44, Kaune. Lankymas sausio 2 d., pirmadienį, nuo 12 val.

Atsisveikinimas su velioniu sausio 3 d., antradienį, 11.30 val. Karstas išvežamas 12 val. Laidotuvės – 14 val. Vilniuje, Antakalnio kapinėse Menininkų kalnelyje.