Sveiki,

priekabūs skaitytojai ir atlaidūs kritikai. Manęs (tikiu, kad ir ne vieno iš jūsų) ne kartą yra klausę – kur galima paskaityti jūsų poezijos, prozos, kokie jūsų rašytojai įdomiausi, kokia literatūra Lietuvoje, kas jai aktualu?

Ką atsakyti paprastam pakeleiviui, turistui, draugui, kolegai, trumpam užsukusiam į Lietuvą ar sėdinčiam prie ekrano kitoje pusėje Atlanto?

Galima tik neapibrėžtai mostelti pirmo pasitaikiusio knygyno pusėn ir sumišus sumurmėti: „gal ten ką rasi. Bet, žinai, buvo kažkas seniai išleista, nepamenu ar dar yra…“

Vieną tokį “kažką” – 2011 m. Tarptautinio kultūros programų centro (dabartinio Lietuvos kultūros instituto) išleistą moterų prozos rinkinį “No men, no cry” (Nėra vyrų – neverk) „Amazon“ krautuvėje susirado ir perskaitė visame pasaulyje išgarsėjusios svetainės ayearofreadingtheworld.com autorė, rašytoja Ann Morgan. Ji užsibrėžė perskaityti po vieną knygą iš visų pasaulio šalių ir apie jas parašyti, o jos skaitymo odisėją sekė gausybė viso pasaulio skaitytojų.“

Labiausiai stebina tai, kad tauta, kuri tiek daug keliauja ir kurios tapatybė, regis, iš dalies tvirtai įsišaknijusi diasporoje, taip prastai atstovaujama vertimais. Bet kas žino? Jei Europos Sąjungos literatūros apdovanojimu nepavyko plačiau išgarsinti tautos literatūros, galbūt tai padaryti pavyks elektroninėmis antologijomis. Tik laikas parodys”, – savo internetiniame dienoraštyje apie lietuvių literatūrą 2012 m. rašė ji.

Ir laikas parodė. Nuo to laiko situacija kiek pasitaisė – angliškai, prancūziškai ar vokiškai išėjo ne vienas lietuvių autoriaus romanas, esė ar novelių knyga. Bet, tarkim, panorę paskaityti lietuvišką romaną britai savo knygynuose (tiek sumūrytuose iš plytų, tiek elektroniniuose) kol kas nerastų nieko.

Bet yra vilties. Lietuvoje, regis, pagaliau suvokta, kad pasaulyje jau 20 metų geriausias sklaidos ir populiarinimo įrankis yra internetas. Ir kad nedidelės šalies literatūrą geriausia pristatyti ne dalinant nemokamai brošiūras, lankstinukus, vizitines korteles ar žurnalus, o atveriant skaitmeninį langą visiems smalsiems, ieškantiems ar tik keliaujantiems pro šalį. Interneto svetainė „Vilnius review“ ir yra toks langas. Mažų literatūrų nebūna. Yra tik nepakankamai geri ar nepakankamai išgarsinti tomis kalbomis rašantys autoriai.

Mūsų svetainėje bus nuolat spausdinami į anglų kalbą versti Lietuvos poetų, prozininkų, eiseistų, dokumentinės literatūros autorių tekstai, jų kūrybos recenzijos, straipsniai apie juos, interviu su jais.

Tikiuosi, kad „Vilnius review“ suteiks erdvę ir balsą išeivijoje rašantiems lietuviams, emigrantų kūrybai (tiek lietuviškai, tiek angliškai rašantiems autoriams). Jų kol kas negausu, bet ateityje tik daugės. Suprantu, kad užsienyje rašančių lietuvių ambicijos didelės, jų beveik nevaržo nei sienos, nei kalba, bet mes norime prisidėti prie jų garsinimo, o gal net tapti jų kelionės pradžia.

Publikuosime jų tekstus, ištraukas iš jų knygų, pokalbius su jais. Taip pat stengsimės angliškai skaitančią publiką supažindinti su užsienio autorių kūryba, kuri vienaip ar kitaip susijusi su Lietuva ir lietuviais.

„Vilnius review“ nėra naujienų portalas – judėsime ir plėsimės nesparčiai, bet nuolat. Nauji eilėraščiai, proza, recenzijos, esė, kiti tekstai atsiras kas mėnesį. Įdomiai rašančių lietuvių autorių yra daug, tik spėk versti.

Planų gausybė ir reikia tikėtis ir viltis, kad jie bus įgyvendinti. Kad „Vilnius review“ augs, stiprės, gausės autorių ir skaitytojų. Tikimės, kad „Vilnius review“ skaitymas taps įpročiu ir būtinybe.

O kol kas esame atviri nuomonėms, pasiūlymams, kritikai ir, žinoma, norintiems bendradarbiauti. Rašykite, džiaukitės, peikite. Tegul pokalbis būna gyvas.

Redaktorius

Marius Burokas

http://vilniusreview.com/

Žurnalas „Vilnius Review” kviečia bendradarbiauti rašytojus, redaktorius ir vertėjus. Susidomėję kreipkitės el. p. editor@vilniusreview.com