Atgal į sąrašą

JŪRATĖ BARANOVA 1955 12 15 – 2021 02 04

2021 vasario 5 d.

Filosofė, rašytoja, profesorė Jūratė Baranova. regimanto Tamošaičio nuotrauka.

 

Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. vasario 04 d., eidama šešiasdešimt šeštuosius metus, mirė filosofė, eseistė, literatūros kritikė, daugelio vadovėlių autorė, humanitarinių mokslų daktarė Jūratė Baranova.

 Jūratė Patkauskaitė Baranova (literatūrinis slapyvardis – Ana Audicka) gimė 1955 m. gruodžio 15 d. Biržuose. Baigė Vilniaus 31-ąją (dabar Tuskulėnų) vidurinę mokyklą. 1972–1978 m. studijavo psichologiją-filosofiją Vilniaus universitete. 1986 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Pragmatistinė Viljamo Džeimso tiesos koncepcija“. 1980–1984 m. Vilniaus universiteto Filosofijos istorijos katedros aspirantė. Nuo 1984 m. pradėjo dirbti Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar VDU Švietimo akademija): 1984–1988 m. buvo Politologijos katedros asistentė, 1988–1990 m. – Filosofijos katedros asistentė, 1990–2003 m. – Filosofijos katedros docentė. Išleido monografijas XX amžiaus moralės filosofija: pokalbis su Kantu (2004), Filosofija ir literatūra: priešpriešos, paralelės, sankirtos (2006), Nietzsche ir postmodernizmas (2007), Jurgos Ivanauskaitės fenomenas: tarp siurrealizmo ir egzistencializmo (2014). Parašė keletą eseistikos knygų: Meditacijos: tekstai ir vaizdai (2005), Baimė nuskęsti (2014). Aukštosiose mokyklose dėstė moralės filosofiją, filosofinę antropologiją, postmoderniąją filosofiją. Nuo 2017 metų buvo Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė. Siejo filosofiją su intelektine terapija, rašė apie filosofijos ir meno sandūras. Buvo daugelio vadovėlių autorė. 2000 metais už vadovėlį mokykloms Filosofinės etikos chrestomatija XI-XII kl. Jūratė Baranova buvo apdovanota pirmąja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos vadovėlių konkurso premija. Šios ministerijos premiją ji pelnė ir 2004 m. už vadovėlį aukštosioms mokykloms Istorijos filosofija. Publikavo kritinių straipsnių, eseistikos kultūros periodiniuose leidiniuose „Kultūros barai“, „Metai“, „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Nemunas“ ir kt. Buvo žurnalų „Problemos“, „Istorija“, „Athena“ redakcijų kolegijų narė, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Socialinio ir dorinio ugdymo ekspertų komisijos pirmininkė. Jos straipsnių, eseistikos išversta į anglų, prancūzų, švedų, esperanto kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narė – nuo 2014 m.

Reiškiame nuoširdžią užuojautą sūnui Tomui ir kitiems artimiesiems.

Urna su Velionės palaikais bus palaidota vasario 7 d. Saltoniškių kapinėse, šeimos kape.