Rašytojai – gydytojams. Indrė Valantinaitė

Ji nemėgo juodos spalvos

 

Skausmui einant į pabaigą

aplankiau ją ligoninėje.

 

Iš po pagalvės

virpančia ranka ištraukė

rausvą lako buteliuką.

 

-Oi, tikrai nemoku, niekad nelakavau niekam nagų.

Netgi sau. Kam reik kreivai šleivai… Nesugebėsiu,

pasiteisinau.

 

Kai po kelių dienų buvo pašarvota

atkreipiau dėmesį į dailius josios nagus.

Lyg kūdikio žandukų persikai.

 

Tobulai priderinta spalva

prie paskutiniajai progai

pasirinktos,

 

pusmetį budėjusios

viršutinėjė lentynoje, suknelės.

 

Slaugė buvo sukalbamesnė už mane.

Praėjo jau keleri metai.

 

Kaltės kirminas vis raivosi manyje,

pragraužia miniatiūrines skylutes sieloje,

kaskart manikiūrininkei švytruojant dildele.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *