Rašytojai – gydytojams. Nijolė Kliukaitė

Gyvybės linksniavimas

 

Vardininkas kas?

Už devynių laiko upių stūkso Gyvybės giria,

ten vaistai – Dievui ant garbės – kekėmis auga,

ir teka laiko upė į kalną, vis į kalną…

Kilmininkas ko?

Ilgimės švelniakailių būtybių,

kurios pritraukia mūsų rankas.

Naudininkas kam?

Ne – aštriems žodžių dariniams,

draskantiems iš vidaus ir plėšantiems

patiklius audinius.

Galininkas ką?

Save paruošiu kaip matricą siuvinėjimui,

save įspraudžiu į dienos rėmelius,

tikėdamasi ištverti visus dūrius,

o lūpos šnabžda gyvybės vandenį.

Įnagininkas kuo?

Tikiu skalijančiu šunimi,

užsikloju skaudamais plaukais

ir klausausi, paskui abu su

patikimu draugu užkaukiame į mėnulį.

Vietininkas kame? Kur?

Ligoninėje tik žvilgsniu

glosto trupančius plaukus.

Šauksmininkas:

O daktare, mes laukiame, kad,

perlipęs devynis kalnus,

perplaukęs devynias jūras

išgydysi savimi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *